Meniu
Prenumerata
antradienis, vasario 18 d.
„ARAMCO“
Naftos sektoriaus galiūnė ir įkyrių problemų turinti bendrovė viename
The Economist
Scanpix
Naftos karaliai.

Ar ji verta maišo pinigų?

Į pelningiausios pasaulio įmonės būstinę pateksi tik peržengęs akylai saugomą perimetrą, pavažiavęs keliu, kirtęs dar vienus saugomus vartus, o tada ištrūkęs iš spiginančios saulės atsidursi vėsiame pastate, kuriame išrikiuotos eilės dėžių su uolienomis – iš kelių kilometrų gylio paimtais anhidrito, skalūnų, dolomito ir karbonatinių uolienų pavyzdžiais. Karbonatinė uoliena neatrodo ypatinga – tamsi, korėta. Bet ji buvo prisagstyta mažyčių jūrų gyvūnų ir augalų, vešėjusių tose vietose prieš daugiau kaip 100 mln. metų, kai Arabijos pusiasalio dar nebuvo, liekanų, todėl nuo uolienos dvelkia pažįstamas naftos aromatas. „Kvepia pinigais“, – ištarė vienas vadovų. Tiksliau, 111 mlrd. JAV dolerių.

Tiek grynųjų pajamų pernai gavo nacionalinė naftos bendrovė „Saudi Aramco“, t. y. beveik dvigubai daugiau nei pelningiausia pasaulyje atviroji bendrovė „Apple“ ir daugiau, nei kartu uždirbo penkios didžiausios tarptautinės naftos bendrovės: „ExxonMobil“, „Royal Dutch Shell“, BP, „Chevron“ ir „Total“. Daug dešimtmečių milžiniškų Saudo Arabijos atsargų turtai priklausė išimtinai šaliai. Karalystės sosto įpėdinis Muhammadas bin Salmanas nori tai pakeisti.

2016 m. princas Muhammadas ketina dalį „Aramco“ akcijų paleisti į biržą, kad būtų pinigų karalystės ūkiui diversifikuoti. Planai smarkiai vėluoja, bet atrodo, kad virs realybe. Rugsėjį vyriausybė „Aramco“ valdybos pirmininku paskyrė karalystės valstybinio investicinio fondo vadovą Yasirą al Rumayyaną, kuriam duota atitinkama užduotis. Prie to karštligiškai dirbo 11 bankų ir finansų konsultantų. Jei viskas vyks pagal tvarkaraštį, lapkričio pradžioje karalystė paskelbs, kad Saudo Arabijos vertybinių popierių biržoje „Tadawul“ numato išplatinti 2–3 proc. „Aramco“ akcijų. Tai turbūt būtų didžiausias pirminis viešasis siūlymas (PVS) istorijoje, galintis pritraukti ne mažiau kaip 30 mlrd. JAV dolerių ir užgožti „Alibabos“ surinktus 25 mlrd. JAV dolerių po 2014-aisiais paskelbto PVS. 2020 m. vienoje užsienio biržų gali būti išplatinta antra akcijų porcija.

Bet praėjus beveik ketvertui metų nuo princo Muhammado išreikšto noro skelbti PVS liko tikimybė, kad jį atidės. Jis jau buvo nukeltas, nesusitarus dėl bendrovės vertės, nes tikėtasi, kad ketinimą išplatinti akcijas biržoje „Aramco“ paskelbs spalio pabaigoje. Neaišku, kokia kaina tiks sosto įpėdiniui, kuris 2016 m. sakė besitikintis 2 trln. JAV dolerių įvertinimo. Nepriklausomų analitikų manymu, jam pasiseks, jei bus įvertinta 1,5 trln.

Toks neapibrėžtumas atskleidžia su „Aramco“ susijusią prieštarą: ji – ir neginčytina naftos sektoriaus milžinė, ir įkyrių problemų kamuojama bendrovė. Rugsėjį du „Aramco“ kompleksai Saudo Arabijos rytuose tapo bepiločių orlaivių taikiniu – jie pakirto daugiau kaip pusę gavybos; gali būti kitų išpuolių (pasak amerikiečių, pasidarbavo Iranas). Spalį „Fitch“, atsižvelgusi į geopolitinius pavojus ir nepatikimą ekonominę valstybės padėtį, sumažino „Aramco“ kredito reitingą. Suabejota Saudo Arabijos gebėjimu pasinaudojant svoriu palaikyti pasaulines naftos kainas. Būgštaujant recesijos, balandį 75 JAV dolerius kainavęs barelis naftos atpigo iki maždaug 60-ies.

O ir investuotojai nebesidžiaugia naftos pramone. Iš energijos dalies S&P 500 indekse birželį neliko nė 5 proc., t. y. net trečdalio 2008 m. lygio. Naftos rinkos garsėja nepastovumu, kuris gali išaugti, kai naftos vartojimą paveiks pastangos sumažinti klimato kaitą. „Būtų šį PVS paskelbę prieš 15 metų, tai būtų buvusi viliojanti galimybė investuoti, – sakė Oswaldas Clintas iš finansų bendrovės „Bernstein“. – Bet neaišku, kas laukia naftos paklausos ir energetikos sektoriaus.“

Pati „Aramco“ teigia, kad pasirodys geriau už konkurentes, nepaisydama bendrų naftos rinkos bėdų. Pastaruoju metu bendrovė per sandorius ir naujus padalinius siekė užsitikrinti klientų, diversifikuoti pajamas ir maksimizuoti tiekiamos naftos vertę. Jos proponentai mėgsta sakyti, kad paskutinis naftos barelis pasaulyje bus iš Saudo Arabijos. Bet neaišku, kokią vertę tokia tolima galimybė turės investuotojų akyse. Tarptautinėms energetikos milžinėms ir naftos valstybėms grumiantis dėl geresnės padėties neapibrėžtais laikais, jokia įmonė dydžiu nepralenks „Aramco“.

Bendrovės istorija panaši į kitų nacionalinių naftos milžinių. Pirmas sėkmingas amerikiečių gręžinys Saudo Arabijoje baigtas 1938 m., o „Arabian American Oil Company“ būstinė kadaise buvo Niujorke. 1973–1981 m. „Aramco“ nacionalizuota per naftos telkinius nuo Venesuelos iki Malaizijos nusiritus rekvizicijų bangai.

Vis dėlto „Aramco“ nėra įprasta nacionalinė naftos bendrovė. Daugelis sektoriuje mano, kad ji gerai tvarkoma, turi profesionalius vadovus ir savitą kultūrą. Dahrane, Saudo Arabijos Rytų provincijoje, pastatytas „Aramco“ kompleksas – atskiras pasaulis, kur gyvena 15 tūkst. žmonių. Mokyklos, sporto salės, maisto parduotuvės, gatvės su namais primena priemiestį Arizonoje, tik mečečių daugiau. Apie 90 proc. „Aramco“ darbuotojų yra iš Saudo Arabijos, bet moterys kelnes vilki ne rečiau nei abają.

Pati Saudo Arabija irgi nėra įprasta naftos valstybė. Didžioji jos lobio dalis glūdi Rytų provincijoje, įskaitant tokius naftos telkinius kaip garsusis 48,3 mlrd. barelių Gavaras, forma primenantis ištiestą balerinos koją. Naftos taip pat yra po banguotomis Rub al Chalio kopomis ir Persų įlankos dugne. Iš viso „Aramco“ turi beveik 500 baseinų, kuriuose yra 260 mlrd. barelių garantuotų atsargų, t. y. triskart su viršum daugiau nei bendros garantuotos didžiųjų bendrovių penketuko atsargos. Pernai „Aramco“ teko vienas iš aštuonių pasaulyje išgaunamų žalios naftos barelių.

Dėl tokios stulbinamos apimties Saudo Arabija iki šiol išlieka faktinė OPEC lyderė. JAV skalūnininkai bendrai gal ir išgauna daugiau naftos, bet jie veikia atskirai. Tik Saudo Arabija gali greitai padidinti arba sumažinti gavybą, bandydama suvaldyti nestabilias naftos rinkas.

Nafta užtikrino karalystės klestėjimą. Absoliutinė monarchija Saudo Arabijoje stipriai laikosi siūlydama piliečiams apsauginį tinklą, įskaitant nemokamą švietimą ir sveikatos priežiūrą, taip pat pajamų garantijos programą. Saudo Arabijos gyventojai iš šalies gamtos išteklių gauna nevienodą naudą. Prašmatniuose Rijado ir Damamo rajonuose virš betono sienų, skiriančių uždaras gyvenamąsias teritorijas nuo dulkėtų aplinkinių gatvių, kyšo vešli žaluma. Bet apskritai Saudo Arabija pavojingai priklauso nuo naftos.

Šiai žaliavai tenka beveik 70 proc. vyriausybės įplaukų ir ji sudaro beveik 80 proc. eksporto. Kitų sričių veikla dažnai yra susijusi su vyriausybės išlaidomis, priklausančiomis nuo naftos. Karalystėje sunku rasti vienaip ar kitaip nuo naftos arba dujų nepriklausomą asmenį ar paslaugą. Kadangi šalies klimatas sausas, reikia gėlinimo kompleksų, naudojančių daug energijos – nuo iškastinio kuro Saudo Arabijoje priklauso net vanduo.

Stabilizuojantis vartotojas

Šaliai jau seniai pavojingi naftos kainos pokyčiai. Bet atsirado trys naujos rimtos problemos. Pirma, pradėjus eksploatuoti skalūnus JAV tapo didžiausios pasaulio naftos tiekėjos, todėl OPEC daug sunkiau palaikyti aukštas stabilias kainas. Antra, Saudo Arabijoje daugėja gyventojų, daug jaunimo. Naftos pramonei reikia daug kapitalo, bet ne itin daug darbo jėgos, todėl darbo joje atsiras ne visiems. Tarptautinio valiutos fondo skaičiavimu, per penketą ateinančių metų Saudo Arabijai gali prireikti iki 1 mln. naujų darbo vietų.

Saudi Aramco
Belaukiant investuotojų.

Didžiausias ir labiausiai neapibrėžtas trečias pavojus – galinti smukti pasaulinė naftos paklausa. Iki šiol augant ūkiui kilo ir paklausa, bet didėjant klimato kaitos grėsmei ryšio gali nelikti. Tik niekas nežino, ar neliks ir kada. JAV energetikos informacijos administracija prie prezidento Donaldo Trumpo energetikos departamento numato, kad naftos pasauliui dar reikės ir paklausa augs iki 2050 m. Optimistiškai perspektyvas vertina ir „ExxonMobil“. „Aramco“ gavybai vadovaujantis Mohammedas al Qahtani tikisi, kad „paklausa bus solidi dar du dešimtmečius ir daugiau“, o įmonės atsargos modeliuojamos iki 2200 m. Dalis naftos bendrovių, taip pat Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) taktiškai pateikia įvairius scenarijus. Pasak TEA rengiamus dokumentus tikrinusio nepriklausomo eksperto, jokia tvarkinga prognozė negali atspindėti realaus prielaidų ir diskusijų raizginio.

Todėl nereikia stebėtis princo Muhammado noru diversifikuoti. Jo „Vizijoje 2030“ siekiama transformuoti ūkį vykdant strategines investicijas, pavyzdžiui, į gamybą ir „specialiąsias ekonomines zonas“, kaip antai planuojamą išmanųjį NEOM miestą prie Raudonosios jūros. Tam pinigų padėtų surinkti „Aramco“ PVS.

Vėluojama dėl įvairių priežasčių, įskaitant nerimą dėl galimo teisinio poveikio išplatinus akcijas Niujorke, norą įsigyti didžiulę karalystės naftos chemijos bendrovę „Sabic“ ir vertinimo klausimą. Pernai tokiu metu atrodė, kad planai viešai išplatinti akcijas atidėti neribotam laikui, kai Saudo Arabijos konsulate Stambule buvo nužudytas disidentas žurnalistas Jamalas Khashoggi ir kilo triukšmas.

Bet vėliau „Aramco“ paskelbė už 69 mlrd. JAV dolerių perkanti „Sabic“. Kad turėtų tam lėšų, balandį „Aramco“ išleido 12 mlrd. JAV dolerių vertės obligacijų, kurias investuotojai išgraibstė. Paskelbtas 469 puslapių obligacijų prospektas numaldė nerimą, kad pasauliui reikės atverti „Aramco“ apskaitą. O priežastys viešai išplatinti akcijas, kad būtų pinigų ūkio diversifikacijai, toliau spaudžia.

Išleidus obligacijas pradėta sparčiau ruoštis PVS. Pirmas „Aramco“ pranešimas investuotojams apie finansinę padėtį perduotas rugpjūtį (analitikai, galbūt trokšdami sukurti geranorišką atmosferą, buvo kaip reta mandagūs). Koordinuoti procesą vyriausybė pavedė šešiems pasauliniams bankams („JPMorgan“, „Goldman Sachs“, „Credit Suisse“, „Citi“, HSBC ir „Bank of America Merrill Lynch“), taip pat Saudo Arabijos bankui „Samba“ ir Nacionaliniam komerciniam bankui. Pasak žinančių, konsultuoja Michaelas Kleinas, „Moelis“ ir „Lazard“. Pagaliau investuotojai jau tuoj galės gauti dalelytę „Aramco“ akcijų.

Tik bėda, kad atidavus „Aramco“ į rinkos rankas šioji turės savo nuomonę apie vertę. Sosto įpėdiniui tai, regis, kelia nerimą. „Bloomberg“ pranešė, kad vyriausybė galvoja, kaip išplatinus akcijas „Tadawul“ biržoje apriboti kintamumą prekyboje. Vyriausybė tikisi, jog vietos verslo lyderiai uoliai pirks akcijas, kad palaikytų „Aramco“ vertę. „Tai lojalumo išraiška“, – sakė patyręs verslininkas iš Rijado. „Tai nėra tiesiai šviesiai „aš tau, tu man“ atvejis, – pridūrė kitas. – Bet Saudo Arabijoje verslu neužsiimsi, jei valdžios koridoriuose nesi vertinamas palankiai.“ Šalies bankai paklausė, ar vietos investuotojai skirtų daugiau, jei jiems būtų pasiūlytos naujos kredito linijos.

Jei PVS įvyks, galiausiai „Aramco“ vertė atspindės patį verslą – svaiginamo masto įmonę, agresyvią strategiją ir unikalias komplikacijas. Pastaraisiais metais „Aramco“ stengėsi stiprinti įprastą verslą ir plėstis į naujas sritis. M. al Qahtani tai vadina „oportunizmu“, o ne gynyba. Tarp pakeitimų – įsteigtas prekybos padalinys ir daugiau investicijų į gamtinių dujų projektus.

Svarbiausia strateginė permaina – pereiti prie perdirbimo, t. y. naftos chemijos produktų. Įsigijusi 70 proc. „Sabic“ akcijų, kaip buvo pranešta kovą, bendrovė pasiekė du tikslus – surinko pinigų Saudo Arabijos valstybiniam investiciniam fondui ir diversifikavo „Aramco“ pajamas. TEA numato, kad iki 2050 m. naftos chemijos produktams teks beveik pusė naftos paklausos augimo. „Sabic“ jau iškopė į ketvirtą vietą tarp didžiausių pasaulio cheminių medžiagų gamintojų, pernai bruto gavusi 14 mlrd. JAV dolerių veiklos pelno. Jos veikla apima nuo trąšų gamybos Indijoje iki plastikų „Range Rover“ automobiliams.

Pasinaudodama stora pinigine „Aramco“ taip pat siekia geriau įsitvirtinti Azijoje. Rugpjūtį indų konglomeratas „Reliance“ pranešė, kad „Aramco“ už maždaug 15 mlrd. JAV dolerių nusipirko 20 proc. jai priklausančio perdirbimo komplekso akcijų. „Aramco“ informavo ir apie kitas investicijas Azijoje, įskaitant projektus Pietų Korėjoje, Malaizijoje ir Kinijoje. Bendros perdirbimo ir naftos chemijos įmonės padeda „Aramco“ apsidrausti nuo žemų naftos kainų. Kartu pasirašomos ilgalaikio žalios naftos tiekimo šiems projektams sutartys. Sudarydama vis naujus sandorius „Aramco“ užsitikrina naftos pirkėjus Azijoje, kur paklausai labiausiai tikėtina augti. Azijoje nuperkama 71 proc. įmonės eksportuojamos žalios naftos.

Panašią strategiją bando taikyti dalis kitų nacionalinių naftos bendrovių. Jungtinių Arabų Emyratų ADNOC kartu su „Aramco“ imasi didelio perdirbimo komplekso statybų Indijoje. Bet „Aramco“ labiausiai išsiskiria galimybėmis pigiai išgauti naftą. Dėl centralizuotų išteklių, puikios infrastruktūros ir dešimtmečius tobulintų gręžimo įgūdžių naftos gavyba jai kainuoja tik 2,8 JAV dolerio už barelį – tai vos trečdalis tarptautinių naftos bendrovių vidurkio. Todėl „Aramco“ pelningumu daugiau kaip dukart lenkia rusų milžinę „Rosneft“ ir beveik keturiskart „Shell“ (žr. 1 grafiką).

Pigiau ir švariau

„The Economist“ kartu su tyrimus vykdančia „Rystad Energy“ išnagrinėjo galimą Saudo Arabijos atsargų vertę, jeigu susitrauktų paklausa, pavyzdžiui, jei amerikiečiai po rinkimų įvestų griežtesnį su klimato kaita susijusį reguliavimą. Labiausiai pažeidžiamas šalių atsargas galima nustatyti pagal naftos kainą, kuri bendrovei užtikrintų 10 proc. grąžą, t. y. nenuostolingą kainą. Taip pat galima įvertinti, kiek energijos reikia naftai išgauti, nes daugiau energijos reiškia didesnę emisiją, taigi ir papildomas sąnaudas, jei anglies junginiai būtų apmokestinti. Saudo Arabija išsiskiria pagal abu rodiklius.

„Rystad Energy“ duomenimis, „Aramco“ atveju nenuostolingos sąnaudos naujiems projektams (net po mokesčių) siekia 31 JAV dolerį, t. y. šiek tiek viršija Irano, Irako ar Kuveito lygį. Tačiau Rusijos lygis yra daugiau kaip dukart didesnis, o JAV – pusantro karto. Bendrovės anglies dioksido emisija iš gavybos ir dujų fakelų nesiekia pusės pasaulinio vidurkio. Panašūs rezultatai gauti atskiroje analizėje, kurią pernai su „Aramco“ paskelbė Stanfordo universiteto mokslininkai (žr. 2 grafiką). Tiesą sakant, „Aramco“ išryškina kitų sektoriaus įmonių silpnąją vietą. Ypač pažeidžiamos – Kanada ir Venesuela, nes tenykštė gavyba ir brangi, ir tarši. Palyginti su šiomis iš daugybės varžovių, „Aramco“ rezervų padėtis atrodo gera, kad ir kaip keistųsi paklausa.

Nors „Aramco“ padėtis palyginti gera, gresia keli rimti pavojai. Visiems naftos ištekliams Saudo Arabijos žemėse tebekyla atakos pavojus. „Aramco“ vadovai, rugsėjo išpuolius paprastai vadinantys „incidentu“, aiškina, kad viskas buvo greitai suremontuota. Bet tai ne vienkartinis atvejis. Prieš rugsėjo išpuolius kėsintasi į naftotiekį, oro uostus, naftos telkinį. Jei dar bus incidentų, „Aramco“ gali būti sunkiau rasti naujų ilgalaikių klientų. O investuotojams neramu dėl karalystės teisių į „Aramco“. Saudo Arabija bandė juos nuraminti. 2017 m. paskelbus reformas nuo 85 iki 50 proc. sumažintas „Aramco“ taikomas mokesčių tarifas, o rugsėjį bendrovė pristatė naują dividendų politiką, kurioje numatyta, kad nuo 2020 m. jiems kasmet iš viso bus skiriama 75 mlrd. JAV dolerių. Nevalstybiniams akcininkams bus išmokama proporcingai apskaičiuota šios sumos dalis, taip pat bus apsaugota absoliučioji jiems išmokama suma, net jei bendra „Aramco“ dividendų vertė sumažės. Bendrovė taip pat sakė, kad dividendai veikiausiai augs.

Tačiau „Aramco“ atveju dividendų ir vertės (1,5 trln. JAV dolerių) santykis tebėra žemesnis nei didžiųjų Europos bendrovių. Dalis investuotojų nežino, ko tikėtis, jei naftos kainos ilgam liktų žemos. „Aramco“ galėtų ir toliau dirbti pelningai, bet jos pelno gali nebepakakti karalystės biudžetui užpildyti. Princo Muhammado „Vizija 2030“ gali nukrypti nuo plano. Antai viena didelių Saudo Arabijos valstybinio investicinio fondo investicijų buvo į „SoftBank“ valdomą „Vision Fund“, kuris nesėkmingai investicijoms pasirinko „WeWork“. „Esant žemesnėms naftos kainoms iš valstybės galima tikėtis didesnių mokesčių“, – kalbėjo Dmitrijus Marinchenko iš „Fitch“ ir pabrėžė, kad pažadas išlaikyti aukštus nevalstybiniams akcininkams mokamus dividendus teisiškai nebūtų šventas ir neliečiamas.

Lieka klausimas, ką biržoje kotiruojama „Aramco“ reikštų OPEC, taigi ir naftos rinkoms. Siekdama palaikyti naftos kainas, Saudo Arabija istoriškai ribojo gavybą, dažnai labiau, nei reikalavo OPEC. Naftos reikalų ministru ir „Aramco“ valdybos pirmininku ilgai dirbo Khalidas al Falihas. Rugsėjį vyriausybė atleido jį iš abejų pareigų, kad dabar „Aramco“ prižiūrėtų vienas žmogus, o naftos reikalų ministerijai vadovautų kitas. Bet racionalūs biržoje kotiruojamos „Aramco“ tikslai, pavyzdžiui, padidinti gavybą, siekiant sumažinti kainas ir paspausti konkurentes, gali gerokai nukrypti nuo istorinių OPEC tikslų.

Toks neapibrėžtumas atsilieps „Aramco“ ir prieš išplatinant akcijas bet kurioje biržoje, ir po to. Varžovės nenuleidžia akių. Saudo Arabija į naują naftos erą žengia su kančia. Daugelio šalių, turinčių daugiau sąnaudų ir mažiau pinigų, kančios gali būti dar didesnės.

2019 12 11 12:12
Spausdinti