Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, kovo 28 d.


INTERPOLITIKA
Kovoje, kas kontroliuos Interpolą, geri policininkai stoja prieš blogus
The Economist
Scanpix nuotr.
Interpolo reputacija neblizga.

Autokratiniai režimai bando pasinaudoti agentūros „raudonosiomis kortomis“ siekdami pagauti svetur gyvenančius disidentus

2019 m. apsaugininkas Ali Ahmadas iš Jungtinės Karalystės buvo suimtas, kai atostogavo Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE). Jis žiūrėjo futbolo rungtynes ir vilkėjo Kataro komandos marškinėlius, net nenutuokdamas, kad tuo metu vyko karštas diplomatinis JAE konfliktas su Kataru. Vyras pasakojo, kad jį suėmė, mušė, kankino elektrošoku, badė ir neleido miegoti. Galiausiai A. Ahmadą paleido, bet jį iki šiol kamuoja prisiminimai.

JAE teisingumas gali būti tiek taikomas pagal užgaidas, tiek šiurkštus. Todėl žmogaus teisių aktyvistus lapkričio 25-ąją sukrėtė žinia, kad Interpolo, pasaulinės policijos agentūros, prezidentu išrinktas Ahmedas Naseras al Raisi iš JAE. Jis ne tik tuo metu, kai buvo terorizuojamas A. Ahmadas, ėjo JAE vidaus reikalų ministerijos generalinio inspektoriaus pareigas, bet ir kaltinamas prisidėjęs prie minėtojo ir kitų piktnaudžiavimo atvejų. JAE viską neigia. Hu Binchenas iš Kinijos visuomenės saugumo ministerijos išrinktas į Interpolo vykdomąjį komitetą.

Interpolas – didžiausia policijos organizacija pasaulyje. Bet pats jis neturi agentų, taip pat nevykdo tyrimų. Jo užduotis – padėti teisėsaugos įstaigoms susekti bėglius ir dalytis informacija. Be to, Interpolas koordinuoja tarpvalstybines operacijas: antai 2021-aisiais vienoje tokių dalyvavo specializuoti policijos padaliniai iš 20 šalių nuo Kambodžos iki Airijos. Taikiklyje buvo nelegalūs lošimai ir investicinis sukčiavimas, suimta daugiau nei tūkstantis žmonių.

2022 01 21 06:45
Spausdinti