Meniu
Prenumerata
antradienis, vasario 18 d.
JT ieško naujo vado

Nors justi neregėtas spaudimas naują Jungtinių Tautų (JT) vadovą rinkti atviru konkursu, turbūt bus tiesiog susitarta, kas juo taps

JT generalinio sekretoriaus postas kažkiek primena nuodų taurę. Iš aštuonių ikišiolinių organizacijos vadovų plačiai žavimasi tik vienu – švedu Dagu Hammarskjöldu, kuris 1961-aisiais žuvo lėktuvo katastrofoje, kai bandė sustabdyti pirmuosius žiaurumus nepriklausomybę paskelbusiame Konge. Antru iš geriausių laikomas galvotas ir žavingas ganietis Kofi Annanas, JT vadovavęs 1997–2006 m., net jei jam ne visada sekėsi spręsti karštųjų pasaulio taškų problemas. Jį pakeitęs, dabar jau baigiantis antrąją kadenciją Ban Ki-moonas (nuotr.) iš Pietų Korėjos laikomas nuobodžiausiu ir vienu blogiausių.

Ban Ki-moono labui reikėtų pabrėžti, kad jis – padorus ir atkaklus žmogus. Iš dalies jo nuopelnas, kad pernai nustatyti nauji plėtros tikslai, jis rūpinosi Paryžiuje gruodį pasirašyta klimato kaitos sutartimi. Bet jis skausmingai neiškalbus, prisirišęs prie protokolo, jam trūksta spontaniškumo ir ryškumo. Net po devynerių metų poste jis daro klaidų, antai neseniai Maroko buvimą Vakarų Sacharoje pavadino „okupacija“. Nors dauguma nešališkų stebėtojų sutiktų, kad ši diplomatinė klaida davė marokiečiams pretekstą išspirti JT darbuotojus, bandančius ten palaikyti taiką.

Apskritai Ban Ki-moonas įkūnija JT būdingą defektą – rinktis mažiausią bendrąjį vardiklį. Jis į šį postą pateko dėl to, kad nė vienai Saugumo Tarybos nuolatinei narei (JAV, Jungtinei Karalystei, Kinijai, Prancūzijai ir Rusijai) neatrodė per daug nepriimtinas. Kinija norėjo ko nors iš Azijos, JAV jį laikė iš esmės savo komandos žaidėju, Rusijai jis pasirodė priimtinai neišskirtinis. Atrodo, kad jam iki šių metų pabaigos pasitraukus iš pareigų JT vėl pakartos šią klaidą.

Pasak JT stebėtojų, kone vieningai sutariama, kad Ban Ki-mooną turėtų pakeisti moteris iš Rytų Europos, nes dar nėra buvę bet kurį iš šių kriterijų atitinkančio vadovo. Bulgarija teikia Irinos Bokovos, kuri vadovauja UNESCO, kultūrą prižiūrinčiam JT padaliniui, kandidatūrą. Tačiau karjeros pradžioje ji buvo Maskvai lojali komunistė, todėl JAV gali blokuoti. Jei tokiu atveju Bulgarija pasiūlys Kristaliną Georgijevą, ES biudžeto komisarę, kuri taip pat gali norėti pabandyti, ją tikriausiai blokuos rusai dėl Bendrijos sankcijų Rusijai už veiksmus Ukrainoje.

Kažkada pavyks rasti gana nekenksmingą moterį iš priimtino regiono. Tačiau devyni kandidatai (septyni iš Rytų Europos, įskaitant tris moteris) sulaužė įprastą tvarką, nes iškėlė kandidatūras atsisakę lobizmo užkulisiuose. Pastarosiomis savaitėmis visi savo poziciją pristatė viešuose JT Generalinės asamblėjos posėdžiuose Niujorke.

Išties įspūdingai pasirodė tik du (abu ne iš Rytų Europos): António Guterresas, buvęs Portugalijos ministras pirmininkas, sumaniai vadovavęs JT pabėgėlių komisijai, ir Helena Clark, buvusi Naujosios Zelandijos ministrė pirmininkė, vadovaujanti JT plėtros programai. Kalbama, kad H. Clark nepatinka amerikiečiams dėl siekio apriboti jų branduolinius bandymus Ramiajame vandenyne. Rusai veikiausiai atmes juos abu. Pavėluotai gali prisijungti naujų kandidatų. Pabandyti nori buvęs Australijos ministras pirmininkas Kevinas Ruddas, mokantis kiniškai, bet jam trūksta palaikymo. Dar gali prisijungti Susana Malcorra, jau seniai dirbanti JT, o dabar einanti Argentinos užsienio reikalų ministro pareigas. Visai įmanoma, kad tai padarys ir Čilės prezidentė Michelle Bachelet, anksčiau vadovavusi JT moterų teisių agentūrai. Ilgesingai spėliojama dėl Angelos Merkel, bet dauguma mano, kad ji mieliau liks Vokietijos kanclerė, kad ir koks sunkus dabar šis darbas.

Ilgesingai spėliojama dėl Angelos Merkel, bet dauguma mano, kad ji mieliau liks Vokietijos kanclerė, kad ir koks sunkus dabar šis darbas.

Daug eilinių narių nori, kad Didysis penketas duotų jiems rinktis iš dviejų finalininkų, o ne mechaniškai patvirtinti vieną. Bet tam reikėtų lanksčiai interpretuoti JT chartiją. Vieši posėdžiai, kurie gali atsinaujinti, jei bus daugiau kandidatų, turbūt bent jau eliminavo akivaizdžiai abejotinus iš tų devynių, t. y. daugumą jų.

Ribota nauda taip pat svarbi

Nė vienas generalinis sekretorius nebūtų galėjęs nutraukti (ką ir kalbėti apie bandymus užkirsti kelią) daugybės konfliktų, kurie kilo vadovaujant Ban Ki-moonui, pavyzdžiui, naujausių susidūrimų Burundyje ar Kongo rytuose. JT veiksmai gali būti veiksmingi tik tiek, kiek leidžia kovojančios pusės arba didžiosios valstybės. Bet svarbu, kas organizacijai vadovauja, nes, nors gausu trūkumų, kilus chaosui JT yra paskutinė priemonė. Tačiau netrūksta atvejų, kai JT nesustabdė pratrūkusių konfliktų, generalinis sekretorius dažnai yra vienintelis asmuo, galintis pakviesti kovotojus prie derybų stalo, o JT vienintelės turi galimybių vėliau grąžinti gyvenimą į normalias vėžes, nors mažai ką pajėgios pakeisti. Bet kai kuriuose tamsiausiuose pasaulio kraštuose tai gali būti riba tarp gyvybės ir mirties.

Generalinis sekretorius kartu yra ir JT „administracijos direktorius“. Vadovaujant Ban Ki-moonui ir čia nesisekė tvarkytis. Su pasibjaurėjimu atsistatydinęs ilgalaikis JT pareigūnas, amerikietis Anthony Banbury, kovo mėnesį dienraščiui „The New York Times“ parašė straipsnį apie organizacijos bėdas. Jis dėstė, kad „dėl kolosaliai blogo valdymo“ organizacija nesugeba sėkmingai dirbti, ir skundėsi, kad taikos palaikymo bei kitų misijų biudžetai nevykusiai sudaromi ir prastai kontroliuojami. Aiškiausias defektas, kaip rašė jis, tai „sklerotiška personalo sistema“, kai „vidutiniškai trunka 213 dienų ką nors pasamdyti“.

Dažnai samdoma vadovaujantis politiniais sumetimais, o ne nuopelnais. Neoficialios regioninės kvotos dažnai padeda įsitvirtinti nekompetentingiems ir net korumpuotiems asmenims. Dar prieš Ban Ki-mooną kilo Irako „naftos už maistą“ skandalas, kai keli aukšti pareigūnai įsivėlė į nevaržomą kyšininkavimą arba jo nesustabdė. Naujesnis Centrinės Afrikos Respublikos atvejis, kai taikdariai seksualiai priekabiavo prie civilių, kuriuos turėjo ginti. Parūpinti karių prašyta šalių, kurių armijos garsėja polinkiu į žvėriškumus, pavyzdžiui, Kongo Demokratinės Respublikos, nes tai tikslinga politiškai. Švedas Andersas Kompassas iš JT žmogaus teisių komisijos nušalintas (nors vėliau reabilituotas) už tai, kad aukštiems asmenims atsisakius veikti demaskavo seksualiai priekabiavusius prancūzų karius.

Kritikuotina ir JT valdysenos forma. Šalys, kurių gyventojų skaičius arba ekonominė ar karinė galia nuo 1945-ųjų, kai įkurta organizacija, išaugo, reikalauja svaresnio balso ne tik renkant generalinį sekretorių. Daugelis nori daugiau nuolatinių Saugumo Tarybos narių. Brazilija, Vokietija, Indija ir Japonija užsiminė, kad mainais į priėmimą galbūt net sutiktų iš pradžių atsisakyti veto teisės, kuria naudojasi Didysis penketas. Bet kiekviena potenciali kandidatė turi varžovę. Pakistano nežavi mintis, kad Indija gali tapti nuolatine nare. Kinija nusistačiusi prieš Japoniją. Argentina ir Meksika blokuotų Braziliją. Nigerijai nepatiktų, jei nuolatine nare iš Afrikos taptų PAR, ir atvirkščiai. Be to, kodėl negali būti nuolatinės narės iš arabų šalių?

Nepaisant akis badančių JT ydų, kurias vis garsiau smerkia organizacijos kritikai, dauguma reformų veikiausiai bus blokuojamos. Didysis penketas ir šiandien linkęs vetuoti viską, kas mažina jo galią. Skurdžios šalys nenori supaprastintos administracijos ar apriboto biudžeto: už JT jos nemoka ir dažna jas laiko melžiama karve, duodančia jų žmonėms šiltų darbo vietų. Jei kalbėsime apie pasiūlymą padidinti generalinio sekretoriaus nepriklausomybę, skiriant jį tik vienai septynerių metų kadencijai, vietoj dabartinės tvarkos, kai postas atitenka penkeriems, bet maksimalus terminas neribojamas, realiai nei amerikiečiai, nei rusai nenori stipraus ar nepriklausomo asmens. Pasauliui reikia tinkamai valdomų JT, kurioms vadovautų protingas ir griežtas asmuo, bet kartu idealistas. Deja, to turbūt neverta tikėtis.

2016 07 08 18:50
Spausdinti