Meniu
Prenumerata
antradienis, vasario 18 d.
UŽKREČIAMOSIOS LIGOS
Joks kitas patogenas nenužudo tiek žmonių, kiek tuberkuliozė
The Economist
Scanpix
Dar vienas atvejis

Tačiau nauji vaistai, vakcinos ir tyrimai suteikia vilties

Kai Robertas Kochas 1882 m. atrado tuberkuliozę sukeliančią tuberkuliozės mikobakteriją (TM), Amerikoje ir Europoje ši liga buvo vieno iš septynių mirties atvejų priežastis. Lašeliniu būdu perduodama kosint, čiaudint arba tiesiog kalbant, tuberkuliozė žudė tiek turtingus, tiek vargšus. Po to per šimtą metų džiova (kaip dar vadinama tuberkuliozė) atsitraukė, padedant antibiotikams ir mažus vaikus apsaugojusiai vakcinai. XX a. priartėjus prie pabaigos galimybė visiškai ją išnaikinti atrodė gundančiai arti.

Bet vėliau pažanga šliaužė sraigės greičiu. Naujų atvejų mažėja tik po 1–2 proc. per metus. Šiandien joks kitas atskiras patogenas nenužudo tiek žmonių, kiek TM (žr. grafiką). Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skaičiuoja, kad kasmet tuberkulioze suserga 10 mln. žmonių, o nuo jos miršta 1,5 mln. Tai triskart su viršum daugiau, nei nužudo maliarija. Bet naujausi moksliniai atradimai pradeda duoti vaisių, todėl dabar daugelis optimistiškai mano, kad per ateinantį dešimtmetį padėtis iš pagrindų pasikeis. „Pirmi metai, kai atsirado vilčių“, – sakė su tuberkulioze kovojančias organizacijas iš viso pasaulio vienijančios „Stop TB Partnership“ vadovė Lucica Ditiu.

Norint viltį paversti realybe, reikės pinigų. O gruodžio 10-ąją Džakartoje, Indonezijoje, vykusiame suvažiavime „Stop TB“ paskelbė apytikslę sąmatą. JT 2018 m. nustatė tikslą iki 2030-ųjų padaryti tuberkuliozės epidemijai galą. „Stop TB“ teigimu, norint turėti vilčių tai pasiekti, penketą artimiausių metų kasmet reikės išleisti 15,6 mlrd. JAV dolerių, t. y. padvigubinti metinį gydymui ir prevencijai skirtą biudžetą iki 13 mlrd. JAV dolerių ir patrigubinti MTEP biudžetą iki 2,6 mlrd. JAV dolerių per metus.

Viena priežasčių, kodėl tuberkuliozę sunku įveikti, yra neįprasti TM ypatumai. Žmogui įkvėpus užkrato, kartais imuninė sistema išsyk jį sunaikina, o kartais bakterijos lieka plaučiuose, bet paprastai ne iš karto sukelia simptomus. Išsivysto vadinamoji latentinė infekcija, kuri nėra užkrečiama. Latentinę tuberkuliozę turi apie ketvirtį pasaulio gyventojų, bet tik maždaug 10 proc. iš jų vėliau pasireiškia ligos simptomai. Dažnai tai žmonės, kurių imuninė sistema nusilpusi. Tokia infekcija ypač pavojinga ŽIV užsikrėtusiems asmenims (apie 40 proc. mirties atvejų tarp ŽIV nešiotojų sukelia tuberkuliozė). Rizika, kad pasireikš simptomai, didesnė nei vidutinė ir dėl prastos mitybos nusilpusiems žmonėms, taip pat rūkaliams ir alkoholikams.

Latentinės problemos

Nuo XX a. paskutinio dešimtmečio kovą su tuberkulioze apsunkino dvi aplinkybės. Pirma, pradėjo plisti ŽIV. Antra, atsirado antibiotikams atsparių formų tuberkuliozė. 2018 m. tarp naujų atvejų buvo beveik 500 tūkst. tokių, kuriems netiko standartiniai pagrindinio gydymo kurso vaistai. Iš jų 6 proc. atvejų – daugeliui vaistų atspari forma, kurios beveik arba iš viso neveikia jokie medikamentai. Vaistams atspari tuberkuliozė ypač paplitusi Rusijoje ir kitose buvusiose komunistinėse šalyse, kur jai tenka apie vieną iš penkių naujų atvejų.

Šiuo metu gydant vaistams atsparią tuberkuliozę standartiškai bent porą metų vartojami labai nuodingi medikamentai. Pacientui gali tekti išgerti net po 20 tablečių per dieną ir gali būti leidžiami vaistai, turintys bjaurų šalutinį poveikį, pavyzdžiui, nuo jų galima visam laikui apkursti. Tačiau net ir po tokio gydymo kurso pagyja tik 25–50 proc. pacientų. Dabar ima rastis trumpesniam laikotarpiui skiriamų ir saugesnių vaistų derinių, išbandytų pastaraisiais metais.

Gydymo kursas gali dar labiau sutrumpėti. Rugpjūtį JAV vaistų reguliuotojas patvirtino pretomanidą, sukurtą pelno nesiekiančios organizacijos „TB Alliance“, kurios tyrimų centras veikia PAR sostinėje Pretorijoje, davusioje vaistui pavadinimą. Derinant pretomanidą su kitais vaistais, labiausiai medikamentams atsparios tuberkuliozės gydymo kursas sutrumpėja iki šešių mėnesių, pasveiksta 89 proc. pacientų ir nereikia injekcijų. Dabar bandymais tikrinama, ar paprastesni kursai su pretomanidu tiktų gydyti mažesniam standartinių vaistų skaičiui atsparią tuberkuliozę.

Siekiant, kad TM neplistų, labai svarbu skubiai pradėti susirgusių gydymą. Anot PSO, aktyvios formos tuberkulioze sergantis žmogus per metus gali užkrėsti 15 aplinkinių. Tačiau, PSO skaičiavimu, 2018 m. apie trečdalį naujų atvejų liko nediagnozuoti. Iš dalies dėl to, kad ir šiandien plačiausiai taikomas tas pats diagnostinis metodas, kurį naudojo dar R. Kochas: po mikroskopu apžiūrimi paciento skrepliai, ieškant iškalbingų bakterijų. Tokiu būdu, kurį srities veteranas Barry Bloomas iš Harvardo universiteto vadina „mokslo gėda“, nustatoma tik apie pusę aktyvios tuberkuliozės atvejų. Labiausiai įprastas atsparumo vaistams tyrimas taip pat prieštvaninis: Petri lėkštelėje išauginamas pasėlis, įdedama antibiotikų ir žiūrima, ar jie veikia. Tyrimo atsakymo gali tekti laukti iki 12 savaičių.

Jau maždaug dešimt metų siūlomi įmantresni diagnostiniai aparatai, nustatantys TM genus skreplių mėginyje (ir galintys nustatyti, ar tai vaistams atspari atmaina). Juos naudojant rezultatą galima gauti greičiau nei per dvi valandas. Tačiau kai vienas tyrimas kainuoja 10 JAV dolerių, daugumai sveikatos centrų tose šalyse, kur tuberkuliozės atvejų daugiausia, jie nėra įmanomas variantas. Aktyvios formos tuberkuliozę galima nustatyti ir atlikus tam tikrą šlapimo tyrimą, bet jis patikimas tik tada, kai žmogus kartu yra ŽIV nešiotojas. Tačiau kuriama daug naujų tyrimų. Pasak „Stop TB“, 2020 m. PSO vertinti gali būti paruošta 18 naujų diagnostikos produktų.

Negana to, tobulinamos kai kurios senosios priemonės. Diagnozuoti tuberkuliozę sunkiau ir dėl to, kad tokie simptomai, kaip ilgalaikis kosulys, pradinėje ligos stadijoje dažnai nepasireiškia, todėl iš pažiūros sveikas žmogus gali nešioti užkratą.

Pradinės stadijos tuberkuliozę galima pastebėti peršvietus plaučius. Todėl siekiant, kad liga mažiau plistų, būtų protinga masiškai peršviesti tų kraštų, kur daug tuberkuliozės atvejų, gyventojus. Nemažai žadanti šios srities naujovė yra mobilieji rentgeno aparatai, kuriuose nuotraukas vertina dirbtinio intelekto technologija. Automobiliai su tokiais aparatais jau važinėja po Afriką ir Aziją.

Sunkiausias uždavinys – nuspėti, kuris latentinės tuberkuliozės nešiotojas gali susirgti, kad būtų galima taikyti prevencinį gydymą. Šioje srityje daugiausia tiriama ieškant tam tikrų genų išraiškų, kraujo (kurį galima paimti iš piršto) ląstelėse galinčių atsirasti 6–12 mėnesių anksčiau, nei išsivysto aktyvios formos tuberkuliozė. Tada galima pradėti galinčių susirgti gydymą, nes latentinei infekcijai įveikti užtenka vieno vaisto, geriamo kartą per savaitę tris mėnesius.

Nužudyti žudikę

Didžiausia viltis įveikti tuberkuliozę – nauja vakcina. Kol kas turima tik BCG (Bacillus Calmette-Guerin) vakcina, sukurta 1921 m. Ji veiksmingai apsaugo vaikus nuo pikčiausių formų tuberkuliozės, pavyzdžiui, smegenų uždegimo, bet nesuteikia patikimos apsaugos nuo plaučių tuberkuliozės, labiausiai paplitusios šios ligos formos tarp suaugusiųjų.

Dabar, po šimto metų nuo BCG sukūrimo, vakcinos paieškų tunelio gale, regis, pasirodė šviesa. Bent septyni galimi variantai pasiekė pažengusių klinikinių tyrimų etapą. Ypač daug vilčių teikia didžiulės vaistų gamintojos „GlaxoSmithKline“ sukurta vakcina kodiniu pavadinimu M72/AS01E. Spalį paskelbti naujausi bandymų Afrikoje rezultatai rodo, kad jos veiksmingumas apsaugant nuo plaučių tuberkuliozės žmones, turinčius latentinę infekciją, siekė apie 50 proc. (Jokia kita potenciali vakcina toje grupėje neveikė.) Veiksmingumas atrodo mažas, bet, pasak B. Bloomo, realiai tai gera žinia, kai liga per metus nusineša tiek gyvybių.

Kol kas „GlaxoSmithKline“ neskelbia, ar tęs bandymus, būtinus norint pristatyti M72/AS01E rinkai. Svarbus klausimas, kas už juos sumokės, nes 500 mln. JAV dolerių kaina neatrodo komerciškai patraukli. Bendrovė teigia, kad šiuo klausimu tariasi su išorinėmis organizacijomis ir šiame etape sakyti ką nors daugiau reikštų „pakenkti“ proceso eigai. Bet stebėtojams neramu, jog atidėliojant pasens bandymams paruoštos vakcinos atsargos, o naujos partijos kaina dar labiau išaugs. Ciceronas kartą pastebėjo, kad pinigai – varomoji karo jėga, o žmonės jau seniai kariauja su TM. Bet atrodo, jog pagaliau kalami ginklai, reikalingi lemiamam smūgiui užbaigti konfliktą. Kol kas neaišku, ar žmonės nusiteikę už juos sumokėti.

2020 01 31 00:50
Spausdinti