Davidui Cameronui bus sunku laimėti referendumą dėl Jungtinės Karalystės narystės ES. Jei jam nepasiseks, geriausiu atveju laukia painiava, o blogiausiu – katastrofa.
Konservatorių lyderio D. Camerono paskelbtas referendumas dėl Jungtinės Karalystės narystės ES, kuris vyks birželio 23-iąją, bus ne tik lemiamas momentas šioje šalies parlamento kadencijoje, bet ir svarbiausias įvykis Europoje, kokio seniai nebuvo. Pirma, nuo jo priklausys ministro pirmininko likimas: sunku įsivaizduoti, kad šis toliau eis pareigas, jei jo kampanija, raginanti likti ES, žlugs. Antra, referendumas gali pakeisti valstybės ateitį, nes Škotijos nacionalistai įspėjo, kad šaliai nusprendus išstoti surengtų naują balsavimą dėl Škotijos nepriklausomybės. Be to, vienos svarbių narių pasitraukimas turėtų įtakos ir ES.
Referendumas paskelbtas D. Cameronui padėjus tašką žadėtose derybose dėl naujų Jungtinės Karalystės narystės sąlygų, po vėlų vasario 19-osios vakarą pasibaigusio alinančio ES viršūnių susitikimo Briuselyje. Visose keturiose srityse, kurias šis politikas reikalavo keisti, jis gavo nuolaidų, galinčių duoti naudos, net jei reikšmingai nepaveiks referendumo rezultatų.
Bet tas gana nedideles reformas sunku pristatyti kaip esminį Jungtinės Karalystės santykių su Europa pokytį, žadėtą D. Camerono. Taip pat jam nepavyko pasiekti, kad būtų iš esmės pakeista sutartis, nors pats yra sakęs, kad to reikia. Todėl, kaip ir buvo galima tikėtis, euroskeptiškasis britų žiniasklaidos sparnas ir ne vienas torių parlamentaras premjero susitarimą sumalė į miltus. D. Cameronui tai – smūgis. Bet referendumo rezultatą lems ne jo susitarimo detalės, o daug svarbesnis klausimas: ar rinkėjai mano, kad Jungtinei Karalystei geriau su ES ar be jos.
