Meniu
Prenumerata

pirmadienis, birželio 21 d.


EKONOMINĖS SANKCIJOS
Dabar sankcijos – pagrindinė vyriausybių užsienio politikos priemonė
The Economist
Scanpix nuotr.
Ar baisios mano sankcijos, Vladimirai?

Bet kuo dažniau jos taikomos, tuo mažiau veiksmingos

2016 m. tuometis JAV iždo sekretorius Jackas Lew svarstė, kad per daug dešimtmečių JAV „ištobulino gebėjimą veiksmingai taikyti sankcijas“, bet kartu perspėjo, jog trūkstant saiko „gali nukentėti mūsų kaip pasaulinio ekonomikos lyderio padėtis, taip pat pačių sankcijų veiksmingumas“.

Jei tuo norėta įspėti „būti atsargiems“, tai Donaldas Trumpas, netrukus tapęs prezidentu, to neišgirdo. Buvo spaudžiama Kinija, Iranas, Rusija, Venesuela ir ne tik. Pasak Adamo Smitho iš teisinių paslaugų bendrovės „Gibson Dunn“, nuolat gausėjančios sankcijos „buvo reta konstanta“ vadovaujant D. Trumpui. Per ketverius jo darbo metus metinis Užsienio turto kontrolės tarnybos (OFAC), prižiūrinčios JAV sankcijų programas, taikiniais tapusių subjektų ir individų skaičius buvo maždaug dukart didesnis nei per dvi George’o W. Busho ar Baracko Obamos kadencijas (žr. grafiką).

Galvojusiems, kad Joe Bidenas duos ženklą trauktis, greitai teko galvoti iš naujo. Aišku, jo administracija derasi su Iranu dėl pirmtako „maksimalaus spaudimo“ sankcijų sušvelninimo, tikėdamasi atgaivinti B. Obamos sudarytą branduolinį susitarimą, iš kurio D. Trumpas pasitraukė. Bet per kelis pirmuosius J. Bideno darbo mėnesius įvesta ir nemažai naujų sankcijų.

2021 05 18 06:56
Spausdinti