Meniu
Prenumerata

sekmadienis, lapkričio 29 d.
BIURO ATEITIS
COVID-19 privertė iš pagrindų keisti darbinius įpročius
The Economist

Daugiausia į gera

Visokio plauko vizionieriai ir pižamų mylėtojai jau ne vieną dešimtmetį teigia, kad daug didžiuliuose biuruose daromo darbo būtų geriau atlikti namie. COVID-19 pandemija tapo milžinišku jų idėjų išbandymu. Pirminiai rezultatai rodo, kad daug darbo išties galima padaryti namie, o svarbiausia, kad daug žmonių priimtiniau dirbti iš namų.

Tai savaime nereiškia, kad oficialių biurų dienos suskaičiuotos, bet tikrai virs diskusijos. Dalis įmonių neatrodo besijaudinančios dėl naminių pamainų. Socialinį tinklą valdanti „Pinterest“ rugpjūčio 28 d. atseikėjo 90 mln. JAV dolerių už teisę anuliuoti įsipareigojimą netoli būstinės San Fransiske išsinuomoti biurą, nes nori turėti „plačiau pasiskirsčiusius darbuotojus“. Kitos neatrodo tam pritariančios. Antai „Facebook“ tą patį mėnesį pasirašė sutartį dėl naujo didelio biuro nuomos Manhatane. „Bloomberg“ esą siūlo iki 55 svarų sterlingų per dieną priemoką, kad į bendrovės biurą Londone sugrįžtų darbuotojai. Panašaus kurso laikosi vyriausybės, kurioms teks dalis naštos, jei pandemija nesitrauks – jos taip pat ragina žmones „grįžti į darbą“, turėdamos omenyje „į biurą“.

Laukia sunki užduotis. Nes atrodo, kad dažnam biuro darbuotojui visai patiko dirbti iš namų. Švelnėjant karantinui žmonės vėl atrado platųjį pasaulį: turtingose šalyse padaugėjo išlaidų pirkiniams, pasipylė rezervacijos restoranuose. Bet daugelis ir toliau vengia biurų, nors mokyklos grįžta prie įprasto darbo, tad dirbantiems tėvams nebėra priežasčių būtinai likti namie. Naujausi duomenys rodo, kad penkiose didžiosiose Europos šalyse tik 50 proc. žmonių kiekvieną darbo dieną praleidžia biure (žr. 1 grafiką). Ketvirtis ir toliau visą laiką dirba iš namų.

2020 11 13 06:00
Spausdinti