Meniu
Prenumerata

antradienis, rugsėjo 22 d.
5G GEOPOLITIKA
Artėja baigiamoji amerikiečių karo su „Huawei“ fazė
The Economist
Schutterstock
Ar „Huawei“ tęs kelionę Europoje?

Tačiau Europoje reakcija į Kinijos telekomunikacijų įrangos milžinę nėra vieninga

Gegužės 15-ąją JAV vyriausybė paskelbė stulbinančią žinią – dar labiau išplėtė kovą su didžiausia telekomunikacijų įrangos tiekėja pasaulyje, kinų bendrove „Huawei“. JAV politikai ir pareigūnai jau seniai reiškia nerimą, kad, mobiliesiems tinklams priklausant nuo „Huawei“, kyla Kinijos šnipinėjimo ir sabotažo rizika. Remdamiesi įtariamais sankcijų prieš Iraną pažeidimais („Huawei“ tokius kaltinimus neigia), 2019-ųjų gegužę amerikiečiai pasinaudojo galiomis, skirtomis užkirsti kelią karinėms technologijoms perduoti, ir atribojo „Huawei“ nuo amerikietiškų komponentų, būtinų sistemoms, kuriomis ji prekiauja.

Minėtos priemonės turėjo spragų: tiekėjams niekas netrukdė toliau parduoti „Huawei“ daugelio komponentų, jei jie buvo gaminami kitur nei JAV esančiose gamyklose. Todėl šiemet amerikiečių taikiklyje atsidūrė visa tiekimo grandinė – nuo rugsėjo JAV sieks neleisti, kad pasaulio įmonės naudotų amerikiečių sukurtą programinę arba aparatinę įrangą „Huawei“ suprojektuotų komponentų gamyboje.

Bendrovei tai yra rimtas smūgis. O britams leido su palengvėjimu atsidusti. Sausį šalies ministras pirmininkas Borisas Johnsonas patvirtino nemenką, nors ir tiksliai apibrėžtą „Huawei“ vaidmenį Jungtinės Karalystės 5G telekomunikacijų infrastruktūroje. Dėl žadamo spartesnio ir patogesnio plačiajuosčio mobiliojo ryšio, leidžiančio kurti visai kitokias internetines programas ir, tikėtina, kad būtino savavaldžiams automobiliams, 5G nuolat skamba aiškiaregių, pranašaujančių viską pakeisiančią naujovę, ir tokias pranašystes rimtai vertinančių politikų kalbose. Tokiu ateities ženklu pažymėtos infrastruktūros išlaidos – kaip tik tai, ko reikia B. Johnsonui. Vyriausybė tąkart teigė, kad, „Huawei“ vaidmens telekomunikacijų infrastruktūroje priežiūrai taikant jau veikiančias Jungtinės Karalystės procedūras, „Huawei“ įrangą būtų galima naudoti „neesminėse“ tinklo dalyse, o britai 5G sistemas galėtų pradėti eksploatuoti gerokai anksčiau ir pigiau nei kitu atveju.

Toks sprendimas nepradžiugino Baltųjų rūmų. Nepatenkinta liko ir gana nemaža B. Johnsono vadovaujamų konservatorių dalis, opozicijai mielai palaikant maištininkus. Aistras dar pakurstė nusivylimas, kad Kinija įvedė Honkonge naujus saugumo įstatymus, pažeisdama susitarimą, kurio pagrindu jai grąžinta teritorija. Nauja JAV sankcijų salvė tapo svaria priežastimi keisti kursą. Kadangi „Huawei“ tiekimo grandinės neišvengiamai sutrūkinės, būtų rizikingiau priklausyti nuo šios bendrovės, teigia vyriausybė. O ir išgirtoji sistema, kurią taikant britų šnipai patikrintų „Huawei“ įrangą, dėl naujųjų priemonių nebegalės veikti – jai pačiai būtų pritaikytos JAV sankcijos.

Liepos 14-ąją vyriausybė pranešė, kad uždraus britų mobiliojo ryšio operatorėms pirkti „Huawei“ įrangą 5G tinklams, taip pat liepė iki 2027 m. pašalinti jau įdiegtą įrangą. Pasak kultūros ministro Oliverio Dowdeno, šalis jau gerokai anksčiau – iki 2024 m. rinkimų – bus pasukusi „negrįžtamu keliu“ pašalinti šią kinų bendrovę iš savo tinklų.

D. Trumpas iš karto prisiėmė nuopelnus, kad „įtikino daug šalių“ nenaudoti „Huawei“ įrangos. Kai kurios valstybės jau senokai eina išvien – antai Australija „Huawei“ 5G įrangą uždraudė dar 2018 m., bet kitos tik neseniai prisijungė. Birželį Kanados ir Singapūro telekomunikacijų įmonės pranešė, kad planuoja 5G tinkluose naudoti pagrindinių „Huawei“ konkurenčių, t. y. švedų „Ericsson“ ir suomių „Nokia“, įrangą (žr. 1 grafiką). Anksčiau abiem atvejais „Huawei“ laikyta galima tiekėja. Liepos 6-ąją Prancūzijos kibernetinės erdvės saugumo agentūros vadovas patarė tinklo operatorėms, kurios nesinaudoja „Huawei“ įranga, ir toliau jos nesirinkti.

Europiečiai turi daug priežasčių jaustis nejaukiai palaikydami JAV pusę.

Dabar visų akys nukrypo į Vokietiją, nurodžiusią, kad šiuo klausimu apsispręs rudenį. Jei vokiečiai paklausys JAV raginimų ir paseks britų pavyzdžiu, tikėtina, kad taip pasielgs ir kitos ES šalys, tad bus įveiktas gana rimtas kritinis taškas. Vakarų ryšių sistemos bus kažkiek mažiau nesaugios. JAV bus pasinaudojusios savo galybe, kad pažemintų vieną iš Kinijos nacionalinių lyderių, o Kinija neabejotinai sureaguos. Susidėjus šalių nenorui nuvilti JAV ir nusiteikimui nuvilti vis labiau trikdančią Kiniją, šiek tiek sumažės technofilinio imperatyvo, dėl kurio 5G tapo visiškai įtinklintos ateities totemu, pagreitis.

Paskutinis domino kauliukas

Turbūt svarbiausia, kad po tokios permainos gali susiklostyti tradicija, kai vyriausybės bus mažiau linkusios strateginėms sritims rinktis tiekėjas iš nesutampančius interesus turinčių šalių. „Esminis momentas šiuo atveju – dilema, su kuria Vakarai dar nebuvo susidūrę: ką daryti su technologine galybe, kurios vertybės iš pagrindų priešingos mūsiškėms“, – sako buvęs britų elektroninės žvalgybos agentūros GCHQ vadovas Robertas Hanniganas.

Vokietijos sprendimas dar neaiškus. Didžiausia šalies mobiliojo ryšio tiekėja „Deutsche Telekom“ (DT), kurios 32 proc. akcijų priklauso valstybei, jau dabar plačiai naudoja „Huawei“ įrangą. Bendrovė lobistinėmis priemonėmis intensyviai priešinosi bet kokiems veiksmams, kurie jai apsunkintų 5G diegimą. Ją palaikė Ekonominių reikalų ministerija, dažnai mielai ginanti Vokietijos pramonės interesus. Kanclerė Angela Merkel nenori bėdų su Kinija.

Bet A. Merkel vadovaujamų krikščionių demokratų, kaip ir britų konservatorių, nuomonės šiuo klausimu išsiskiria. Kaip sakė konservatyvus parlamento narys, vienas „Huawei“ priešiškos frakcijos vedlių Norbertas Röttgenas, negalime kinų valstybei ir Kinijos komunistų partijai patikėti savo 5G tinklo. Bendrovės „Huawei“ nenorėtų priimti ir didžiajai valdančiajai koalicijai priklausantys socialdemokratai bei opozicijoje esantys žalieji. „Jei šiandien vyktų balsavimas parlamente, „Huawei“ pralaimėtų“, – teigė Thorstenas Benneris iš Berlyne veikiančio Pasaulinio viešosios politikos instituto.

A. Merkel, kuri priims galutinį sprendimą, kol kas atsargi. Kanclerė teigia nenorinti neįsileisti įmonės tik dėl jos kilmės šalies ir kad bet kuriai tam tikrus saugumo standartus atitinkančiai bendrovei turi būti leista prekiauti savo įranga Vokietijoje. 2019-ųjų pabaigoje Kinijos ambasadorius Berlyne pagrasino, kad Vokietijos įmonės sulauks atpildo, jei vyriausybė nuspręs neįtraukti „Huawei“ į 5G planus, o A. Merkel, pasak kanclerės rato žmonių, tokį grasinimą vertina rimtai. DT uoliai kuria įspūdį, kad šaukštai po pietų. Bazinės 5G paslaugos, kurioms teikti bendrovė naudoja ir „Huawei“, ir „Ericsson“ įrangą, 40 mln. vokiečių turėjo pasiekti jau liepos pabaigoje, nors žmonėms naudos iš jų kol kas nebus daug. Be to, įmonė nusprendė didinti bendradarbiavimą su „Huawei“ debesijos ir kitose srityse.

Amerikiečiai nori, kad Kinija negalėtų daryti to, ką šiuo metu likusiam pasauliui daro JAV, kontroliuodamos finansų sistemą.

Europiečiai turi daug priežasčių jaustis nejaukiai palaikydami JAV pusę. Nespėję į plataus vartojimo technologijų suklestėjimo traukinį (Europai iki šiol graudu, kad neturi savų „Google“ ar „Amazon“), Europos politikai bijo dar labiau atsilikti, jei užvilkins 5G ir įvairius stebuklus, kuriuos šis tinklas esą turėtų įgalinti, kaip antai daiktų internetas. Baimes kursto ir mobiliojo ryšio operatorės – siekdamos išlaikyti ryšius su „Huawei“ arba užsitikrinti kompensaciją, jei kinų bendrovė būtų uždrausta. Operatorių teigimu, sudėjus tiesiogines sąnaudas ir galimas prarasto BVP sumas, sprendimas neįsileisti „Huawei“ žemynui kainuos dešimtis milijardų eurų.

Reguliuotojai ir nepriklausomi stebėtojai neatrodo įtikinti. Pasak O. Dowdeno (reikia pripažinti, jis – suinteresuota šalis), britams apsigalvojus procesas vėluos 2–3 metus ir bus prarasta apie 2 mlrd. svarų sterlingų. „Strand Consult“ tyrime manoma, kad sprendimo neįsileisti „Huawei“ kaina Europos mastu būtų gana kukli, turint omenyje, jog netrukus vis tiek reikėtų keisti senstančią 4G įrangą. Ši tyrimų bendrovė suskaičiavo, kad bendra suma sieks apie 3,5 mlrd. JAV dolerių, t. y. ne daugiau kaip 7 dolerius vienam mobiliojo ryšio klientui.

Kad ir kaip būtų, ne visi Europos mobiliojo ryšio klientai gaus vienodą pasiūlymą. ES nesukūrė bendrosios skaitmeninės rinkos, todėl operatorius iš Lenkijos negali parduoti paslaugų klientui iš Švedijos, kaip Niujorke įsikūrusi „Verizon“ parduoda kaliforniečiams. Todėl Kinijoje ir JAV yra po tris tinklo operatores, o Europoje jų – daugiau nei šimtas (žr. 2 grafiką). Kai kuriose rinkose, kaip antai Belgijoje, Vokietijoje ir Lenkijoje, vietos įmonės labai priklauso nuo „Huawei“, o Suomijos, Airijos ar Ispanijos bendrovėms pereiti prie kito tiekėjo, jei tektų, kainuotų daug mažiau.

milžinių į nykštukes

Operatorių gausą lemia ES politika. Telekomunikacijų sektoriuje ne tik nėra žemyno mastu veikiančios struktūros, kuri leistų konkuruoti kitose rinkose, bet ir bendrovėms neleidžiama konsoliduotis savosiose – Europos Komisijai patinka, kai kiekvienoje rinkoje yra po keturis tiekėjus. Tai sukuria konkurenciją, dėl kurios klientai turi nuostabias sąlygas. Vidutinės pajamos iš vieno mobiliojo ryšio naudotojo Europoje nesiekia 15 eurų per mėnesį, o vidutinis JAV naudotojas moka daugiau kaip antra tiek. Duomenis renkanti ir analizuojanti „Rewheel“ nurodo, kad JAV pigiausias neribojamų duomenų planas kainuoja 74 eurus per mėnesį, Vokietijoje – 40, o Jungtinėje Karalystėje – vos 22.

Arši konkurencija, taip pat didelės sąnaudos, kurias lemia palyginti mažos, nekonsoliduotos rinkos, tinklų operatorėms yra gana rimtas stabdys. Kai kurių, įskaitant DT ir britų operatorę „Vodafone“, kapitalo grąža yra mažesnė už kapitalo kainą – tai nėra verslo modelis, kuriam ilgalaikėje perspektyvoje lengva rasti akcininkų. Emmetas Kelly iš banko „Morgan Stanley“ pabrėžia, kad didžiausių Europos operatorių rinkos kapitalizacija susitraukė nuo daugiau kaip 1 trln. eurų 2000-ųjų birželį iki 258 mlrd. šį birželį – realiais terminais prarasta 81 proc. Kadaise ispanų „Telefónica“ ir prancūzų „Orange“ buvo milžinės, dabar – smulkmė.

Mobiliojo ryšio operatorės jau seniai skundžiasi Europos Komisijai, kad dėl mažo pelningumo, kuris atbaido investuotojus, nėra iš kur paimti daug pinigų naujoms versijoms, tokioms kaip 5G, todėl Europa atsiliks. Kinija 5G skiria didžiules investicijas, JAV ketina vytis. D. Trumpas sakė, kad 5G – „lenktynės, kurias JAV turi laimėti“. Mobiliojo ryšio operatorėms atstovaujanti GSMA teigia, kad iki 2025 m. JAV ir turtingesnėse Azijos šalyse (įskaitant Kiniją) 5G naudos pusė visų mobiliojo ryšio naudotojų, Europoje – tik trečdalis.

Anksčiau Briuselis nesiklausė tokių graudenimų. Atsisiuntimo greitis ES lieka panašus į JAV, duomenų paslaugos pigo net sparčiau, nei augo vartojimas: kur bėda? Bet „Huawei“ uždraudimas gali paskatinti „naująjį kursą“ reguliavimo srityje – to trokšta operatorės. Tos vyriausybės, kurios suvoks, kad savo veiksmais nutolina 5G ir didina jo kainą, gali pagalvoti, gal verta sušvelninti susijungimo ribojimus. Mobiliojo ryšio paslaugoms reikalingi dažniai, kurie, siekiant gauti daugiau pajamų, Europoje neretai parduodami aukcionuose, gali būti tiesiog suteikiami, kaip daroma Kinijoje ir Japonijoje. Lobistai turi ilgą sąrašą. Sektoriui drąsos įkvepia sprendimas pernai vidaus rinkos komisaru paskirti Thierry Bretoną, kadaise vadovavusį „France Télécom“ (dabar „Orange“).

Laukiant tokių permainų, viskas gali pradėti suktis lėčiau. Analitikai jau dabar sutaria, kad, nepaisant sujudimo, 5G tinklai bus diegiami lėčiau nei ankstesnės 4G versijos. Šiemet Prancūzijai, Ispanijai ir Lenkijai dėl COVID-19 pandemijos teko nukelti 5G dažnių aukcionus, ir kai kurios operatorės gali dėl to patyliukais džiaugtis. 5G tinklams reikalinga įranga bus tik pigesnė ir patikimesnė kaip ir visos lustinės technologijos.

Jei iš tiesų vyksta lenktynės, jas nebūtinai laimės startavę pirmieji. Kol kas siūlomos paslaugos iš esmės yra tik greitesnė 4G versija, o realus greitis kartais nėra toks nuostabus. Reikės ne vienų metų, kol pradės normaliai veikti didžiausią perversmą žadantis 5G technologijos aspektas, t. y. jos suteikiama galimybė keisti tinklo konfigūraciją per programinę įrangą, pritaikant konkretiems poreikiams. Ne iš karto atsiras ir pelningų verslo modelių.

Atskiras žemynas

Lėčiau diegiant tinklus, mažiau spaudimo gali jausti „Ericsson“ ir „Nokia“. Šalims nusigręžus nuo „Huawei“, šios šiauriečių bendrovės neabejotinai išloš, net jei iš jų nebepirks kinai, kaip atrodo tikėtina. Jos – būtent tokios pramonės lyderės, kokias šiomis dienomis bando skatinti Europa, bet nerimaujama, ar jos sugebės išnaudoti progą. Šiandien jos turi duopoliją JAV (buvo kalbų, kad kažkuri amerikiečių bendrovė pirks vienos jų akcijų, bet atrodo, kad tokia mintis atidėta). Žinant abiejų įsipareigojimus, dalis operatorių klausia, ar jos gali taip pat patenkinti ir „Huawei“ atsisakiusios, visu greičiu pirmyn skubančios Europos poreikius. Be to, reikia nepamiršti nepatogaus fakto, kad turint tokias elektronikos tiekimo grandines, kokios yra, net ir naudojantis Europos sistemų integratorių paslaugomis didžioji dalis įrangos vis tiek atkeliauja iš Kinijos.

Ilgainiui sunkumų, kylančių dėl menko tiekėjų pasirinkimo, mažės. Auga Pietų Korėjos, kuri 5G tinklams teikia nepaprastą svarbą, bendrovės „Samsung“ jėgos. Indų konglomeratas „Reliance Industries“ liepos 15-ąją pranešė, kad jo valdomas „Jio“ tinklas, 4G paslaugoms naudojantis „Samsung“ technologijas, kurs savą 5G infrastruktūrą ir siūlys ją kitiems. „Jio“ gali sekti keleto kitų operatorių, ypač japonų „Rakuten Mobile“, pavyzdžiu, nusprendusių kurti tinklus pažangios programinės įrangos, standartinės aparatinės įrangos ir atvirų standartų pagrindu, kad nereikėtų tokių sistemų integratorių kaip „Ericsson“, „Huawei“ ar „Nokia“ paslaugų. Bet paplitusių realizuotų sprendimų reikės palaukti dar keletą metų.

Kinijos atpildo šalims, kurios atsisakys „Huawei“, galima tikėtis daug anksčiau. Kinija daug perka iš Europos, o Vokietija – didžiausia jos prekybos partnerė iš bloko. Be to, kinai gausiai investuoja Senajame žemyne, kviečiami ne vieno Europos šalių lyderio. Dabar dalis to gali būti pastatyta ant kortos. Britams pranešus, kad apsigalvojo, Kinijos ambasadorius Londone Liu Xiaomingas tą dieną tviteryje rašė, kad tai „nuvilia ir yra neteisinga“. Kinija britų sprendimą piešia kaip nepagrįstą kapituliaciją prieš antikinišką JAV spaudimą ir teigia suabejojusi Kinijos investicijų, kurių yra daug ir įvairių, saugumu Jungtinėje Karalystėje.

*****susije*****

Bet Europa vertina Kiniją ne tik komerciniame kontekste. Pernai ES vadovai priskyrė Kiniją „sisteminėms varžovėms“. Nuo to meto ES siekia riboti Kinijos valstybės remiamų grupių operacijas Europoje. Pekino elgesys su uigūrų mažuma, nenoras, kad po pasaulį pasklistų žinia apie COVID-19, taip pat žingsniai prieš Honkongą – visa tai supykdė.

Tai nereiškia, kad Vokietija ar bendrai Europa būtinai atsisakys „Huawei“. Europos ryšiai su Kinija turi svarbos, be to, Europa nemėgsta būti amerikiečių pastumdėle. Europos politikos formuotojai jau seniai piktinasi, kad dėl finansinių galių JAV vadovai gali bausti europiečių įmones, kurios jiems atrodo prasižengusios, spausdami bankus, su kuriais tos įmonės dirba. Bet tai nereiškia, kad Europa nori atiduoti savo interneto infrastruktūros kontrolę dar kitai galingai valstybei, kuri ilgainiui gali bandyti pasinaudoti turima kontrole prieš Europą. Vienas žemyno saugumo pareigūnų pastebi, kad tai ironiška: „Amerikiečiai nori, kad Kinija negalėtų daryti to, ką šiuo metu likusiam pasauliui daro JAV, kontroliuodamos finansų sistemą.“

Ironija nenuneigia argumento. Kartais Europa stengiasi išsaugoti technologinę autonomiją nuo JAV tose srityse, kur nacionalinio saugumo poreikiai sutampa su civiline infrastruktūra, kaip antai palydovų leidimo ir navigacijos sistemos. Pernai lapkritį duodamas interviu leidiniui „The Economist“ Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas apgailestavo, kad Europa priklauso nuo JAV technologijų platformų, 5G plėtojimą pavadino „suverenumo klausimu“ ir pridūrė, kad „kai kurie [5G tinklo] elementai turi būti tik europietiški“. Tai savaime nereiškė, kad „Huawei“ nebus vietos. Bet vėlesni įvykiai pastūmėjo žemyną toliau ta kryptimi. Gali būti, jog dėl JAV spaudimo Europa pradės kategoriškiau vertinti savo „skaitmeninį suverenitetą“.

2020 08 06 05:30
Spausdinti