Meniu
Prenumerata

šeštadienis, liepos 4 d.
Apie gyvybę

Kaip atsirado gyvos būtybės ir ar jų yra ne tik Žemėje?

„The Economist“ mokslo redakcijoje ant sienos kabo amerikiečių kosminio teleskopo „Hubble“ padaryta nuotrauka „Extreme Deep Field“ („Nepaprastai gilus laukas“). Žvelgiant į ją lengva suvokti Visatos mastą. Tai nė 0,0067 Mėnulio pilnaties dalies neužimančio dangaus lopinėlio kadras. Bet tame kosmoso taškelyje telpa daugiau nei 5 tūkst. galaktikų. Padauginkime iš viso dangaus skliauto ir suprasime, kad matomą Visatą sudaro apie 150 mlrd. galaktikų. O kiekviena iš jų susideda iš milijardų žvaigždžių.

Tie, kurie yra pagalvoję apie šią neaprėpiamą erdvę, tikrai savęs klausė, ar kur nors kitur kosmoso platybėse šliaužioja, skraido arba šokinėja kitų formų gyvybė, gal kelianti lygiai tokį pat klausimą. Niekas nežino. Bet 1961 m. amerikiečių astronomas Frankas Drake’as sugalvojo gerą būdą, kaip narplioti šią problemą. Pasak jo, gyvybei pradžią davusių planetų skaičius – tai funkcija nuo galimo žvaigždžių skaičiaus, realiai prie tokių žvaigždžių susiformavusių planetų skaičiaus, gyvybei tinkamos tų planetų dalies, planetų su realiai atsiradusia gyvybe procento ir t. t. F. Drake’o lygtis (žr. diagramą) susistemina intuityvią nuojautą. Surinkę pakankamai informacijos ir ekstrapoliacijos būdu pritaikę visai Visatai, galime gauti atsakymą.

Fizinius lygties narius įrašyti gana lengva. Iš tokių nuotraukų kaip „Extreme Deep Field“ tyrėjai neblogai nutuokia esamų žvaigždžių skaičių. Neseniai pradėti egzoplanetų, t. y. Saulės sistemai nepriklausančių planetinių kūnų, tyrimai suteikė duomenų apie planetas. Ekstrapoliacija iš maždaug 2 tūkst. žinomų egzoplanetų rodo, kad jų turi dauguma žvaigždžių. Gyvybei tinkamų planetų skaičių tiksliai įvertinti sunkiau – daugiausia dėl ginčų, kaip apibrėžti „tinkamą gyvybei“. Bet net kukliausiais vertinimais vien Paukščių Take yra milijardai tokių pasaulių.

2015 10 11 11:04
Spausdinti