Meniu
Prenumerata

antradienis, spalio 19 d.


LITERATŪRA
Sveiki atvykę į distopijų pasaulį
Agnė Žemaitytė

Technologijos vis dažniau verčia nerimauti, kad galime prarasti jų kontrolę ir tapti dirbtinio intelekto įkaitais. Socialiniai tinklai taip įsiurbia, kad nesugebame atskirti, kur fikcija, o kur tikrovė. Tarsi būtų maža grėsmingų klimato kaitos ženklų, žmonija išsijuosusi kovoja ir su COVID-19. Kol vieni skelbia pasaulio pabaigą, kiti pranašiškų ženklų ieško įvairiausių aiškiaregių liudijimuose. Agnė Žemaitytė varto literatūrinių distopijų puslapius.

Visa tai audrina vaizduotę, kelia nerimą ir skatina ieškoti visų įmanomų būdų tai permąstyti. Vis dažniau pasigirsta balsų, kad gyvename ne šiaip neramiais didžiulių pokyčių laikais, nes tokiais galėtume pavadinti bet kurią epochą, o artėjame prie lemtingo slenksčio ar lūžio, po kurio pasikeis pati žmogaus samprata.

„Distopinis romanas – parankus žanras norint suaktualinti ir padėti suvokti realias, dabar egzistuojančias problemas, parodyti ar įspėti, kokie gali būti alternatyvūs ar ateities pasauliai, jei nesiimsime veiksmų dabar, – sakė leidyklos „Baltos lankos“ vyriausioji redaktorė Saulina Kochanskaitė. – Skaitydami distopinius romanus galbūt galime bent iš dalies racionalizuoti savo nerimą ir šitaip, kad ir kaip paradoksaliai skamba, šiek tiek jį neutralizuoti ar bent palaikyti iliuziją, kad savo rankose išlaikome pasaulio kūrimo kryptį. Gal todėl koronaviruso pandemijos pradžioje skaitytojai šitaip noriai rinkosi Albertʼo Camus „Marą“.“

Distopijų gerbėjai COVID-19 pandemijos išvakarėse sulaukė ir tikra šio žanro klasike laikomos Kanados rašytojos Margaret Atwood naujausio kūrinio – „Tarnaitės pasakojimo“ tęsinio „Liudijimai“. Prieš 35 metus išleista šiurpą kelianti mizoginiška distopija „Tarnaitės pasakojimas“ Lietuvoje pasirodė 2012-aisiais. Tąkart kukliu 1,7 tūkst. egzempliorių tiražu. Anuomet šis romanas tarytum praslydo skaitytojams pro akis. Tačiau po penkerių metų pagal jį Bruceʼo Millerio sukurtas to paties pavadinimo televizijos serialas neįtikėtinai išaugino susidomėjimą knyga. Šiuo metu išleistos penkios romano laidos, daugiau kaip 14 tūkst. egzempliorių. Pasak S. Kochanskaitės, nebūtų klaidinga manyti, kad ir romaną, ir serialą aktualizavo #MeToo judėjimas, prasidėjęs tais pačiais metais, kai pasirodė serialas, taip pat protestai prieš Donaldą Trumpą. Dar daugiau – balti tarnaičių gobtuvai ir raudonos suknelės tapo kovų už teisę į abortą ir bendrai moterų teises simboliais Argentinoje, Vengrijoje, Airijoje ir Lenkijoje.

2021 05 02 06:25
Spausdinti