Meniu
Prenumerata
pirmadienis, kovo 30 d.
Nematomas pasaulis
Laura Čiginskaitė
Įspūdingosios vertikalės. (Raimondo Daniūno ir Mykytos Kozlov nuotraukos)

„Ar nusileidote iki apačios?“ Šis klausimas neretai suerzina speleologus, nes pasiekti urvų dugną nėra pagrindinis jų tikslas. Kur kas svarbiau – procesas ir per jį užfiksuoti atradimai.

Tam ypač patrauklus kraštas yra Laosas. Iš jo neseniai grįžo ir speleologų klubo „Aenigma“ nariai Jolanta Kozlova ir Raimondas Daniūnas, tenykščius urvus tyrinėję ne pirmą ir ne paskutinį kartą.

Laosas – egzotiška Pietryčių Azijos šalis, kuri turistams duris atvėrė vos prieš maždaug 30 metų. Kaip sako J. Kozlova, čia galima rasti daug laukinės gamtos, susitikti su nuoširdžiais ir dar nesugadintais žmonėmis. „Mums kaip speleologams svarbiausia, kad čia yra daug didžiulių, nuostabių, dar niekieno netyrinėtų urvų. Atradimai tyko kiekviename žingsnyje“, – teigė ji.

Iki šiol Laoso urvai mažai ištyrinėti dėl kelių priežasčių. Pirmiausia dėl to, kad šalis užsieniečius pradėjo įsileisti dar visai neseniai, o ir nusigauti iki urvų nėra paprasta – ne visur yra keliai ar tiltai. Be to, vietiniams urvai įdomūs tik tiek, kiek jie gali būti naudingi. „Urvuose jie žvejoja, medžioja, renka guaną (bekvapę medžiagą, natūraliai susidarančią iš jūrų paukščių ar šikšnosparnių suirusių išmatų likučių, kuri naudojama kaip trąša – „IQ Life“ past.). Kai kurie urvai naudojami kaip slapti tuneliai: jais gali greičiau pereiti kalną kiaurai, nei žingsniuodamas aplink ar kopdamas“, – pasakojo J. Kozlova. Per karą urvuose slėpėsi ištisi kaimai, kai kur juose įrengtos budistų šventyklos. Dabar dalis jų paversti turistiniais objektais.

2019 10 25 12:50
Spausdinti