Meniu
Prenumerata

pirmadienis, lapkričio 30 d.
RIMANTAS KĖVALAS
Dešimt procentų stebuklo
Viktorija Vitkauskaitė
Alius Koroliovas.

„Kiekvienas normalus žmogus kasdien 15 minučių daro kvailystes“, – šypteli Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas profesorius Rimantas Kėvalas, bet savąsias kvailystes visgi nutyli. Tačiau pokalbis jo darbo vietoje Viktorijai Vitkauskaitei leido atidžiau pažvelgti, kuo vienas garsiausių šalies gydytojų gyvena likusias paros valandas.

– Pradėkime nuo didžiausios šių metų aktualijos. Kaip gyvenote nuo kovo 16 d., kai Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas?

– Į galvą šauna palyginimas apie du žmones, kurių santykiai normalūs, bet į juos įsikiša kažkas trečias. Šiuo atveju tas trečias buvo COVID-19, gerokai išbalansavęs visą sistemą. Kaip ir šeimoje, dažniausiai tokiais atvejais nukenčia vaikai, nors jie nėra konflikto priežastis. Kaip vaikų ligų gydytojas galiu pasakyti, kad vaikai koronavirusu dažniausiai serga besimptome forma arba labai lengvai. Yra aprašyta labai sudėtingų atvejų, bet jie pavieniai. Labiausiai man neramu dėl to, kad sutriko normali vakcinacija. Tai – ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio problema. Skaičiuojama, kad apie 80 mln. vaikų iki vienų metų šiemet negavo rutininių vakcinų. Dabar bijoma, kad šoktelės susirgimo ligomis, kurias suvaldome vakcinomis, – kalbu apie tymus, vėjaraupius ir panašias, – atvejų. Žmonės, tarp jų ir net kai kurie mūsų kolegos, buvo įsitikinę, kad vakcinaciją reikia atidėti, nėra ko vaikščioti pas gydytojus.

Antras dalykas buvo pozityvus: pandemijos metu gerokai sumažėjo skubiosios pagalbos poreikis vaikams. Jie nėjo į lopšelius, darželius, mokyklas, nesidalijo savo virusais, be to, nelakstė ir gatvėmis – namie buvo prižiūrimi tėvų. Tad tiek traumų, tiek ligų gerokai sumažėjo. Bet lazda visada turi du galus: ilgas sėdėjimas namuose paveikė vaikų socialinį bendravimą. Dabar daug diskutuojama, ar mokyklas uždaryti buvo racionalus sprendimas, ar ne. Pavyzdžiui, teko girdėti ekspertų iš Anglijos nuomonę, kad tai buvo klaida. Tai parodė ir Švedijos pavyzdys. Kaip iš tiesų reikėtų vertinti, nežinau.

2020 10 30 10:00
Spausdinti