Ryškiai pasaulio operos scenoje spindintis sopranas Aušrinė Stundytė netrukus pasirodys dar vienu ypatingu amplua: rugpjūčio 1-ąją Zalcburgo festivalyje ji atliks pagrindinį vaidmenį operoje „Elektra“. Viktorija Vitkauskaitė su soliste kalbėjosi apie šį įvykį ir ilgą kelią, atvedusį iki jo.
– Dėl pandemijos Zalcburgo festivalis šiemet programą sumažino perpus – iš planuotų 16 renginių liko 8, tarp jų – ir Richardo Strausso „Elektra“. Kada sulaukėte galutinio patvirtinimo, kad ši festivalį atidarysianti opera vis dėlto bus rodoma? Kaip sekėsi jai ruoštis tvyrant nežiniai, kai garantijų, kad viskas įvyks, dar nebuvo, o repetuoti jau reikėjo?
– Iš tiesų jausmas buvo keistas. „Elektrą“ pradėjau ruošti jau prieš metus, bet galutinį, „pilno pasinėrimo“ etapą paprastai palieku paskutiniam mėnesiui. Iš esmės tas ritualas tarsi ir nebuvo nutrauktas – galutinį patvirtinimą gavome gegužės pabaigoje. Bet mėnesiai iki tol priminė keistą nesvarumo būklę. Atvirai pasakius, man pandemija labiau trukdė susikaupti ruoštis partijai po „Elektros“. Tai bus kita R. Strausso opera – „Moteris be šešėlio“, kuriai reikia daug mokytis, ir šiuo atveju niekuo nepasikeičiau nuo studentavimo laikų: jei nėra būtinybės, negi veltui mokinsies (juokiasi).
– Su „Elektros“ režisieriumi u jums jau teko dirbti anksčiau, kuriant didžiulės sėkmės sulaukusią „Ledi Makbet iš Mcensko apskrities“. Ar sėkminga bendro darbo patirtis nulėmė ir tai, kad būtent jums režisierius pasiūlė pagrindinį Elektros vaidmenį Zalcburgo festivalyje?
