Meniu
Prenumerata
antradienis, kovo 31 d.
OLIMPIADA
D. Gudzinevičiūtė: „Pasaulis be olimpinių žaidynių – neįmanomas“
Vilmantas Remeika
Fotobankas
Daina Gudzinevičiūtė

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė neseniai paskirta į 2026 m. žiemos olimpinių žaidynių Milane ir Kortina d'Ampece (Italija) koordinacinę komisiją, ji taip pat yra Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) narė. Apie olimpinio judėjimo aktualijas su D. Gudzinevičiūte kalbėjosi IQ sporto apžvalgininkas Vilmantas Remeika.

–  TOK nare esate ilgiau nei metus. Jau apsipratote šiose pareigose?

– Galbūt kai kam atrodo, kad darbas TOK yra paviršutinis. Bet nėra taip, kad atvažiavai į sesiją, pasėdėjai, paklausei, užkabinai kam nors medalį ir viskas. Kaip ir pradėjus eiti visas naujas pareigas, teko daug ko išmokti. TOK yra milžiniška organizacija, kurią sudaro daugiau nei 20 įvairių komisijų.

Thomo Bacho vadovaujamas TOK modernėja, daug dėmesio skiria kasdienėms aktualijoms. Pas mus ką tik praūžė MeToo banga, o TOK tuo susirūpino gerokai seniau. Labai vertinamos sportininkų teisės. Pati sportuodama kėliau šį klausimą, bet Lietuvoje nuo seno vyravo požiūris, kad sportininkų klausyti nereikia, o už juos sprendžia valstybės tarnautojai ir valdininkai. Visgi sportininkas turi teisę dalyvauti procesuose ir žinoti, kas ir kodėl vyksta.

– Ar anksčiau TOK buvo apėmusi stagnacija?

– Sunku pasakyti, nes tuomet jo veikloje nedalyvavau. Tačiau Th. Bacho noras eiti moderniu keliu labai juntamas. Norima, jog olimpinės žaidynės ne tik asocijuotųsi su beprasmių milžiniškų objektų statybomis, bet ir turėtų išliekamąją vertę. Kad ši sporto šventė neprarastų prasmės.

– Olimpines žaidynes rengti yra brangu ir dažnai nuostolinga. Nemanote, kad tai tampa proga didžiosioms valstybėms pademonstruoti galią?

– Atėnai po žaidynių ilgam įlindo į milžiniškas skolas, Pekine didžiulis stadionas vėliau liko apleistas ir nenaudojamas. Bet Rio de Žaneiro pavyzdys parodė, kad žaidynes galima surengti išvengiant nuostolių. 2026 m. žiemos olimpiadą rengsiantys italai iš anksto numatė, jog Milane ir jo apylinkėse turi reikiamą infrastruktūrą. Todėl valstybės ambicijos pamatuojamos ir su galimybėmis.

Mes gi ne tik jaunimo žaidynių – net Europos jaunimo olimpinio festivalio nesurengtume, nes neturime tam tinkamos infrastruktūros. Stadiono nėra, apie normalaus dydžio baseiną net kalbėti nesinori. Ir tai akmenukas į valdžios daržą.

– Kaip bus bandoma optimizuoti žaidynių rengimo sąnaudas?

– Jei nėra garantijos, kad objektas bus efektyviai panaudojamas ateityje, galima statyti laikinus statinius. Londono olimpinėse žaidynėse šaudymo varžybos vyko didžiuliame parke. Buvo aptverta atskira teritorija, įrengta šratų gaudyklė. Po varžybų viskas sutvarkyta, ir parkas vėl tapo atviras visuomenei. Tai vienas pavyzdžių, kaip neišmesti pinigų į balą investuojant į brangius objektus.

TOK susiduria ir su kitais iššūkiais. Visur opi lygybės problema, vyrauja prieštaravimai ir nesutarimai dėl religinių skirtumų. Kažkas sakė, kad olimpinis judėjimas gilioje krizėje ir netrukus jam bus galas. Bet pamėginkite įsivaizduoti pasaulį be olimpinių žaidynių.

– Tai atrodo neįmanoma.

– Būtų sunku argumentuoti šį teiginį. TOK nori išlikti apolitiška organizacija, bet jos įtaka pasaulyje yra didžiulė. Juk Th. Bacho iniciatyva armėnai dalyvavo 2015-ųjų Europos žaidynėse Baku, o Šiaurės Korėjos sportininkai vyko į 2018-ųjų žiemos olimpiadą Pjongčange. Jungtinių Tautų Organizacijos priimta rekomendacija skatina nutraukti bet kokius karo veiksmus vykstant olimpinėms žaidynėms. Be to, olimpinis judėjimas gyvas ir karinių nesutarimų draskomose šalyse. Todėl kalbos apie olimpinio judėjimo krizę neturi jokio pagrindo.

– Ar ilgai trunka pasiruošti TOK sesijai?

– Tenka peržiūrėti šūsnį dokumentų ir daugybę pranešimų spaudai. Tik išanalizavęs tai gali įsigilinti į situaciją ir problemas. Kai praėjusį birželį Lozanoje buvo renkami 2026 m. žiemos olimpinių žaidynių šeimininkai, teko išklausyti Milano ir Stokholmo atstovų pranešimus. Paraiškos teikėjui viskas atrodo suprantama, o TOK nariams kyla tam tikrų klausimų dėl sporto infrastruktūros, susisiekimo, kitų dalykų. Tuomet savo išvadas pateikia Lyginamoji komisija. Darbo daug. Juk vien TOK biure dirba apie 500 žmonių.

– Gavote TOK apdovanojimą už savo veiklą siekiant lyčių lygybės sporte. Jaučiate progresą šioje srityje?

– Iš pradžių buvo sunku pradėti dirbti lyčių lygybės klausimu. Visgi daug padėjo konsultacijos su ES Lyčių lygybės instituto (EIGE) direktore Virginija Langbakk. Yra nustatytos TOK rekomendacijos, kaip sumažinti atskirtį tarp vyrų ir moterų sporto. Tai nereiškia, kad moterys mėtys to paties svorio diską, kaip ir vyrai. Siekiama suvienodinti rungčių skaičių tose pačiose sporto šakose vyrų ir moterų varžybose, padidinti moterų skaičių trenerių ar techninio personalo korpuse. Praktika rodo, kad taip pasiekiamas didesnis efektyvumas, darbas tampa produktyvesnis.

Vis dėlto nesu griežtai nustatomų kvotų šalininkė ir nemanau, kad svarbiuose postuose turi būti konkretus procentas moterų. Svarbioms pareigoms eiti reikia tinkamos kvalifikacijos. Bet Europoje tik penkiems olimpiniams komitetams iš 50 vadovauja moterys. Pasaulyje – 15 iš 206.

Tiesa, vis dar susiduriama su seksizmo apraiškomis. Žiniasklaidoje galima pamatyti, kaip garsi sportininkė atvaizduojama su medaliu, o specialiame montaže ji matyti ir su maudymosi kostiumėliu. Kalbant ar rašant apie garsias sportininkes dažnai akcentuojama, kad jos ir labai gražios, taip pat puikios mamos ir skaniai gamina. Jei sportininkas vyras, pabrėžiami jo laimėjimai, o šeimos reikalams dėmesio skiriama minimaliai.

Fotobankas
Daina Gudzinevičiūtė

– Įmanoma tokias tendencijas pakeisti?

– Nėra paprasta atsikratyti stereotipų, bet tendencijos pamažu keičiasi. Visuomenė jau atvirai kalba apie seksualinį priekabiavimą. O prieš 20 metų vyriškiui prieiti prie merginos, apkabinti ją ir pasakyti ką nors gašlaus buvo normalu. Dabar tai atrodytų mažų mažiausiai keista.

– Kaip TOK nariai vertina Rusijos dopingo skandalą ir su tuo susijusius sprendimus bei diskvalifikacijas?

– Šiuo atveju kalbama apie valstybės įsikišimą ir nenorą laikytis tarptautinių sporto taisyklių. Kai dopingo vartojimas skatinamas valstybiniu lygiu, kažkada tai turėjo įvykti. Galima suprasti kitų Rusijos sportininkų pasipiktinimą. Tačiau švariems atletams bus leidžiama dalyvauti olimpinėse žaidynėse su neutralia olimpine vėliava. Manau, kad tai geras sprendimas.

– Ar sankcijos bus efektyvios?

– Sankcijos griežtos, bet šiuo atveju baudžiama visa valstybė. Kai Rusijos olimpinio komiteto prezidentu tapo olimpinis čempionas fechtavimosi rungtyje Stanislavas Pozdniakovas, tarp rusų ir TOK atsirado normalus dialogas bei bendravimas. TOK palaiko S. Pozdniakovą, Rusijoje rengia socialinius šviečiamuosius projektus. Niekas nepasikeis per dieną ar net per metus, tačiau teigiamų pokyčių Rusijoje galima tikėtis.

– Vis daugiau sportininkų, nustačius dopingo vartojimo atvejus, baudžiami atgaline data. Kiek laiko saugomi atletų mėginiai?

– Laboratorijoje mėginiai saugomi 10 metų. Kartais žmonės stebisi, kaip sportininkus patikrino ir atgaline data nustatė pažeidimą? Svarbu žinoti, kad yra pakartojami testai ieškant tų medžiagų, kurios buvo draudžiamos tuo metu. Todėl dehidrachlortestosteroną vartoję sportininkai dabar krenta kaip lapai, nes anksčiau ši medžiaga buvo sunkiai aptinkama.

Žinant, kad mėginiai saugomi 10 metų ir bus tikrinami pakartotinai, ateityje teigiamų testų rezultatų turėtų mažėti. Deja, viltis nėra gudriųjų motina, ir norinčių pasukčiauti visuomet atsiras. Bet jei manai, kad per dešimtmetį technologijos nepatobulės ir neatras užslėptos medžiagos, turi būti labai naivus.


D. Gudzinevičiūtė

Gimė 1965 m. Vilniuje.

Nuo 1986 m. Lietuvos stendinio šaudymo rinktinės narė. Pasiekė ir pagerino 9 Lietuvos rekordus.

1988–1989 m. Sovietų Sąjungos rinktinės narė.

1988 m. laimėjo Europos čempionato aukso medalius asmeninėse ir komandinėse varžybose.

1988, 1989, 1992 m. pasaulio policijos čempionatuose laimėjo aukso, 1992 m. Europos čempionate – sidabro ir bronzos medalius.

2000 m. Sidnėjuje tapo olimpine čempione, pasiekė olimpinį rekordą.

Iki 2005 m. dirbo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje.

2012 m. spalio 12 d. išrinkta Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidente.

2018 m. tapo pirmąja atstove iš Lietuvos Tarptautiniame olimpiniame komitete.

2020 02 15 01:31
Spausdinti