Meniu
Prenumerata

trečiadienis, gruodžio 8 d.


UŽSIENIO POLITIKA
Vytis prieš drakoną: kur veda Vilniaus ir Pekino konfliktas?
Evaldas Labanauskas
Scanpix
Vilniaus dėmesys Taivanui įsiutino Pekiną.

Dar visai neseniai tiek Lietuvos Vyriausybė, tiek prezidentūra, regis, stumte stūmė šalies verslą į Kiniją, o kinus gundė ir aukštųjų technologijų plėtros Lietuvoje galimybėmis, ir net lietuviškais šakočiais. „Būtų neprotinga ir neatleistina, jei tokia situacija nepasinaudotume“, – 2018 m. apie bendradarbiavimą su Kinija kalbėjo prezidentė Dalia Grybauskaitė. 2016-aisiais premjeras Algirdas Butkevičius tvirtino, kad abi šalys „gali puikiai bendradarbiauti“.

Kaip teigiama Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) Azijos eksperto Konstantino Andrijausko studijoje „Drakonas ir Vytis: augantis Kinijos vaidmuo Lietuvoje“, tam tikru lūžiu santykiuose galima laikyti 2019 m. rugpjūtį Kinijos ambasados surengtą antiprotestą prieš Vilniaus Katedros aikštėje vykusį solidarumo su Honkongu protestą dėl Kinijos vykdomos demokratinių teisių naikinimo politikos šioje teritorijoje. Tuomet Lietuvos užsienio reikalų ministerija įteikė notą Kinijos ambasadoriui. Griežtų žodžių Pekinui negailėjo nei žiniasklaida, nei politikai, tarp jų – vienas protesto organizatorių, tuometis Seimo narys Mantas Adomėnas, dabar einantis užsienio reikalų viceministro pareigas.

Anksčiau tais pačiais metais Valstybės saugumo departamentas savo metinėje ataskaitoje Kiniją paminėjo prie grėsmių šalia Rusijos ir Baltarusijos. Taip pat vis įtariau pradėta žvelgti į Kinijos IT įmonių veiklą Lietuvoje, ypač kalbant apie 5G ryšį, duomenų perdavimo ir saugojimo įrenginius.

Tiesa, ir prieš tai tarp Kinijos ir Lietuvos buvo trinčių – nuo Vilniaus simpatijų Tibeto lyderiui Dalai Lamai iki Kinijos investicijų į Klaipėdos jūrų uostą stabdymo. 2000 m. tuometis Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, lankydamasis Kinijoje, leido sau užsiminti apie Tibetą ir žmogaus teises. Pasak Politico.eu, dėl to liko be deserto, nes kinai nepraleido to pro ausis, ir Kinijos parlamento pirmininkas Li Pengas demonstratyviai nutraukė oficialią vakarienę. Po kelių mėnesių buvo kitas diplomatinis skandaliukas, kai Li Pengas atvyko į Lietuvą, bet neišėjo iš oro uosto ir V. Landsbergiui teko ten vykti pačiam, nes, be kita ko, tuomet Seimas svarstė komunizmo nusikaltimus.

2021 11 04 06:45
Spausdinti