Meniu
Prenumerata

sekmadienis, liepos 12 d.
EKONOMIKOS GAIVINIMAS
Vyriausybės pirmasis vicekancleris Lukas Savickas: „Į krizę Vyriausybei teko reaguoti lanksčiai“
IQ
IQ
Lukas Savickas

Kaip Vyriausybei sekėsi kovoti su karantino padariniais ekonomikai? Dar kovo mėnesį ministrų kabineto pateiktas planas buvo sutiktas palankiai, tačiau pirmą įspūdį sugadino biurokratinės kliūtys ir lėtas paramos skirstymas. Vyriausybės pirmasis vicekancleris Lukas Savickas IQ ir Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų surengtame forume „Kam krizė atneš sėkmę: regionams ar (ir) sostinei?“ apžvelgė pasirinktas priemones, jų realizavimą ir ekonomikos skatinimo planus ateityje. 

„Ekonomikos augimo scenarijai keičiasi. Instrukcijos, kaip elgtis įvykus pandemijai ir susiklosčius tokiai ekonominei situacijai, neradome padėtos nė viename iš Vyriausybės stalčių, tad teko remtis tiek mūsų, tiek tarptautinių ekspertų patarimais ir reaguoti į situaciją lanksčiai“, – sakė L.Savickas.

Vyriausybė pasirinko dviejų greičių ekonomikos skatinimą – spartųjį ir ilgalaikį. Pirmasis ekonominių priemonių paketas, skirtas stabilizuoti situaciją, buvo priimtas dar kovo mėnesį. Iš pradžių didžioji dalis pinigų ir investicijų buvo kreipiama į sveikatos sektorių. Vėliau sekė planai darbo vietoms ir įmonių likvidumui išsaugoti. „Daugiausia buvo diskutuota apie prastovas įmonėse, – aiškino L. Savickas. – Pasirinkome modelį, kuris leido kompensuoti prastovas ir numatėme, kad šis kompensavimo mechanizmas galėtų tęstis visus metus“. Tam, kad darbuotojai būtų skatinami grįžti į darbo rinką, sukurta darbo užmokesčio subsidijavimo priemonė: „Ji numatė galimybę asmenims, grįžtantiems iš prastovų, arba asmenims, pasamdytiems iš Užimtumo tarnybos, iki 6 mėnesių gauti tam tikrą dalinio darbo užmokesčio subsidijavimą.“

Trečiasis plano etapas orientuotas į verslą ir jo likvidumą. Greičiausiai suveikė priemonės, susijusios su mokesčių atidėjimu. Mokesčių atidėjimo priemonė rezultatų davė iš karto, o dabar jau matomi kai kurių mokesčių grąžinimai. Deja, planas verslo likvidumui naudojantis „Invegos“ paslaugomis pasirodė pernelyg biurokratinis – daug procedūrų ir per ilgi terminai, todėl vėliau nuspręsta jį šiek tiek palengvinti.

Instrukcijos, kaip elgtis įvykus pandemijai ir susiklosčius tokiai ekonominei situacijai, neradome padėtos nė viename iš Vyriausybės stalčių, tad teko remtis tiek mūsų, tiek tarptautinių ekspertų patarimais ir reaguoti į situaciją lanksčiai.

Ketvirtasis etapas buvo nukreiptas į ekonomikos skatinimą. „Darėme prielaidą, kad euras šiandien duoda daug didesnę vertę nei du eurai rytoj“, – sakė L. Savickas. Pasak vicekanclerio, pasirinkta lėšų atšildymo priemonė, kuria lėšos atšildytos pasinaudojant kelių programa, daugiabučių renovacija, klimato kaitos programomis.

Dabar stebima nedarbo padėtis (nedarbo lygis karantino metu paaugo kiek daugiau nei 2 proc. ir šiuo metu siekia 11,5 proc.), tačiau pastebimas ir labiausiai nukentėjusių sektorių atsigavimas. Nuo liepos 1 d. paskelbtas planas, galiosiantis iki kitų metų pabaigos, kurio pagrindinė paskirtis – šioje kritinėje situacijoje įžvelgti galimybę. Numatomos investicijos į žmogiškąjį kapitalą – kompetencijas ir specialistus, skaitmeninę ekonomiką ir verslą, inovacijas ir mokslinius tyrimus, ekonominę infrastuktūrą, klimato kaitą ir energetiką.

Jei kiltų antroji koronaviruso banga, Vyriausybė žada toliau tęsti pradėtus projektus iš metų pradžioje numatytų 5 mlrd. eurų paketo. „5 mlrd. nebuvo įlieti iš karto, nes ta suma numatyta visam metų laikotarpiui. Tos lėšos ir toliau bus naudojamos kilus antrajai bangai“, – tvirtino L. Savickas.

2020 06 22 05:28
Spausdinti