Meniu
Prenumerata
pirmadienis, vasario 17 d.
ŠVIETIMO SISTEMA
Vyriausybė siūlo keisti mokyklų pavaldumo tvarką
Vaidotas Beniušis (BNS)
Fotobankas
Mokykla

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pirmadienį pasiūlė politinėms partijoms susitarti dėl mokyklų finansavimo arba pavaldumo tvarkos keitimo, siekiant sutvarkyti mokyklų tinklą.

Tokie pasiūlymai pateikti Seime atstovaujamų partijų lyderiams išsiųstame susitarimo projekte.

Jame diskusijai pateikti du variantai – perduoti mokyklas, išskyrus pradines, valstybės pavaldumui ribotam laikui, po kurio pavaldumas vėl būtų grąžintas, arba tikslinių dotacijų administravimą ir skirstymą perduoti savivaldybėms.

Pagal premjero pateiktą projektą, valstybė taikytų „intervencines priemones“ pertvarkyti silpniausias mokyklas ir skirtų joms tikslinį finansavimą. Susitarime siūloma įtvirtinti, kad iki 2022 metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdančiose mokyklose būtų atsisakyta jungtinių klasių.

Partijoms taip pat siūloma susitarti didinti vaikų, lankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas kaimo vietovėse, skaičių, kad iki 2025 metų ikimokyklinis ugdymas apimtų 95 proc. vaikų nuo trejų metų, bei ankstinti privalomą ugdymą ir iki 2028 metų, sekant pasiteisinusia ES valstybių narių praktika, pailginti pradinį ugdymą iki šešerių metų.

Siekiant šių tikslų, partijoms siūloma sutarti didinti švietimo sistemos finansavimą iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto 2030 metais.

Sutinka tik iš dalies

Vienas iš premjero siūlymų partijoms susitarti dėl mokyklų perdavimo centrinei valdžiai savivaldybėms būtų nepriimtinas, tačiau jos būtų už idėją perimti tikslinių švietimo dotacijų administravimą, sako Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė.

„Nelabai įsivaizduoju valstybės Europos Sąjungoje, kuri turėtų tokią sistemą, kada mokyklos yra valstybės, o ne vietos savivaldoje. Mokykla yra ne tik moksleiviai, bet ir mokytojai, tėvai, yra ir privalomasis, ir neformalus ugdymas, įvairiausi užsiėmimai. Tad man būtų sunku įsivaizduoti, kad mokyklos, ugdymo įstaigos būtų atiduotos valstybei“, – pirmadienį BNS sakė R. Žakaitienė.

Ji mano, kad alternatyva, siūlanti svarstyti galimybę perduoti dotacijų administravimą savivaldybėms, „būtų patraukli“ ir leistų efektyviai spręsti ugdymo kokybės problemas bei atsisakyti neefektyviai veikiančių ugdymo įstaigų.

„Jei ta suma savivaldybė galėtų lengviau disponuoti ir naudoti ne vien ugdymo, bet ir švietimo reikmėms, iš tų uždarytų mažų mokyklų galėtų pavėžėjimą užtikrinti ne vieną ar du, bet ir keturis–penkis kartus, turėti įvairaus dydžio automobilius, manau, spręstųsi ir ugdymo kokybės klausimai“, – sakė R. Žakaitienė.

Anot jos, savarankiškai administruojamos lėšos leistų užtikrinti ir didesnius mokytojų atlyginimus, mokėti jiems priedus, o tai savo ruožtu padėtų pasikviesti stipresnių specialistų.

„Šis variantas tikrai priimtinesnis“, – tikino Savivaldybių asociacijos direktorė.

Per švelnus

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vadovas Ramūnas Karbauskis sveikintina vadina premjero Sauliaus Skvernelio iniciatyvą pasirašyti partijų susitarimą dėl švietimo, tačiau nepritaria laikinam mokyklų perdavimui Vyriausybei, kad ši priimtų sprendimus dėl tinklo pertvarkos.

„Vyriausybė siūlo mokyklas laikinai atiduoti į pavaldumą Vyriausybei, o po to grąžintų po reformos. Aš čia sakau savo nuomonę, žinant, kokia mūsų partijos sudėtis, kad mūsų žmonės daugiausiai gyvenantys regionuose, šitas siūlymas tikriausiai yra per liberalus“, – BNS pirmadienį sakė R. Karbauskis.

G. Kirkilas: kada, jei ne dabar?

Seime atstovaujamų partijų lyderiams išsiųstame susitarimo projekte diskusijai pateikti du variantai – perduoti mokyklas, išskyrus pradines, valstybės pavaldumui ribotam laikui, po kurio pavaldumas vėl būtų grąžintas, arba tikslinių dotacijų administravimą ir skirstymą perduoti savivaldybėms.

R. Karbauskis laikosi pozicijos, kad centrinė valdžia negali priimti sprendimų neatsižvelgusi į vietos žmonių nuomonę, tuo tarpu koalicijos partnerių „socialdarbiečių“ vadovas Gediminas Kirkilas sako, kad be reformos Lietuva liks stovėti vietoje.

„Nežinant situacijos regionuose, grynai matematiškai sprendžiant situaciją, ne vietoje dirbant ir nežinant aplinkybių, tai būtų nepateisinama prabanga vaikų atžvilgiu. Teigti, kad švietimo kokybė priklauso nuo to, kiek vaikų mokykloje, ar yra dvi klasės gimnazijoje, nemanau, kad tai yra argumentas. (...) Diskusija reikalinga, bet mes tikrai neisime į sprendimą leisti uždaryti mokyklas nesiremiant vietos bendruomenių, žmonių ir vaikų interesais“, – pateiktą siūlymą komentavo R. Karbauskis.

Lietuvos socialdemokratų darbo partijos lyderis G. Kirkilas sako, kad siūloma reforma būtų skausminga, tačiau kelia klausimą: „Kada, jei ne dabar?“.

„Visi dėlto sutariame, kad švietimo sistemos pertvarka stringa, nes, viena vertus, pačios savivaldybės sprendžia (dėl mokyklų išlaikymo – BNS), ir viena iš pagrindinių nuostatų, dėl kurios visos partijos galėtų susitarti, (būtų perdavimas Vyriausybei – BNS), nes švietimo reforma lieka aktuali“, – BNS sakė G. Kirkilas.

„Kita vertus, ar kas nors turi kitokių pasiūlymų? Jei mes to neįveikiame, viskas stovės kaip ir buvę. Iš tikrųjų tai labai skausminga pertvarka, bet surandant įvairių paskatų ją galima padaryt. Arba mes visą laiką būsime toje pačioje vietoje, arba bandysime žengti į priekį. Aš manau, kad reikia šitą pirmą žingsnį padaryti, ir kodėl gi ne prieš rinkimus. Skandinavų patirtis rodo, kad jie būtent prieš rinkimus susitaria dėl pagrindinių reformų“, – kalbėjo G. Kirkilas.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Valdemaras Tomaševskis tvirtino kol kas negalintis pasakyti, ar koalicijoje esanti partija palaikys susitarimą, bei teigia, kad siekiant sutvarkyti mokyklų tinklą „gali būti ne tik du, o ir trys ar keturi variantai“.

„Esminis klausimas – ar bus užtikrintas reikiamas finansavimas. Jei jis bus užtikrintas, pastovus, aišku, galime palaikyti“, – sakė jis.

G. Landsbergis: tai – imitacija

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovas Gabrielius Landsbergis sako abejojantis prasme iš viso dalyvauti premjero inicijuotame partijų susitarimo svarstyme, nes kol kas neįgyvendinti mokytojams jau duoti pažadai.

„Ši Vyriausybė į istoriją įeis kaip susitarimų nesilaikanti Vyriausybė. Tai ypač atsiskleidė svarstant 2020 metų valstybės biudžetą, kai ciniškai nebuvo laikomasi duotų raštiškų įsipareigojimų švietimo, medicinos, statutinių pareigūnų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojams“, – BNS sakė G. Landsbergis.

„Stipriai abejojame dalyvavimo prasmingumu tokiuose labiau į imitaciją nei į realius pokyčius nukreiptuose Vyriausybės veiklos veiksmuose, kuriant dar vieną susitarimą, kai tuo metu būtinos pertvarkos strategiškai svarbiame švietimo sektoriuje nevyko visą kadenciją“, – teigė konservatorių vadovas.

Anot jo, naujus pertvarkos pamatus turėtų kloti jau nauja Vyriausybė, ir tai daryti kadencijos pradžioje, o ne pabaigoje.

Opozicinio Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad sunku būtų rasti politiką, kuris nepritartų premjero siųstame projekte iškeltiems siekiams, tačiau abejoja, ar jie būtų įgyvendinami.

„Labiausiai kliūna tai, kad tų įsipareigojimų, kurie jau yra šiandien, nėra laikomasi. Matėme per pastaruosius mėnesius kelis kai įsipareigojimai, duoti mokytojams, buvo sulaužyti. Šioje vietoje šiek tiek skeptiškai vertinu tai, kiek toks susitarimas būtų rimtas įgyvendinimo prasme“, – BNS sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Tačiau politikė teigė dalyvausianti premjero rengiamame susitikime. Pozicijos dėl mokyklų perdavimo Vyriausybei V. Čmilytė-Nielsen sakė negalinti šiuo metu išsakyti, nes tai turintis būti partijos sprendimas.

„Čia yra diskutuotini momentai, tikrai turėtume derinti ir su partijos programa švietimo srityje, todėl šioje vietoje negaliu atsakyti, koks būtų mūsų galutinis sprendimas, tikrai diskutuosime partijos viduje“, – teigė liberalų vadovė.

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas tvirtino, kad partija nepritartų siūlymui perduoti mokyklų valdymą centrinei valdžiai, bet palaiko alternatyvią idėją leisti savivaldybėms savarankiškai administruoti švietimo lėšas.

Anot jo, dabartinė sistema verčia savivaldybes imtis „klastojimo ir gudravimo“, nes jos siekia gauti kuo daugiau lėšų iš centrinio biudžeto ir dirbtinai išlaiko kai kurias mokyklas bei taip smukdo ugdymo kokybę.

„Savivaldybės, turėdamos finansinius išteklius ir turėdamos atsakomybę iš tų finansų užtikrinti įstaigų veiklą, imtų ir padarytų tuos reikalingus sprendimus, t. y. matydami, kad galėtų pakelti atlyginimus, užtikrinti geresnes darbo sąlygas ir kokybę, atitinkamai tai ir darytų, neimituodamos ir neformuodamos jungtinių klasių“, – BNS sakė G. Paluckas.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 01 06 14:09
Spausdinti