Meniu
Prenumerata

sekmadienis, kovo 7 d.


ES PARAMA
Vyriausybė „dekonstruoja“ ekonomikos DNR planą
BNS
Unsplash
Pinigai.

Vyriausybė tęsi pažadą ir pradeda iš esmės peržiūrėti ankstesnės Vyriausybės patvirtintą ūkio gaivinimui skirtą 5,8 mlrd. eurų vadinamąjį Ateities ekonomikos DNR planą. Konkretesni sprendimai numatomi kitą savaitę. 

Finansų ministerija šią reviziją motyvuoja noru išvengti painiavos dėl finansavimo šaltinių. Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad iš plano norima eliminuoti 2014-2020 metų ES paramos lėšas. 

„Šiuo antru žingsniu planuojame tuos projektus, kurie buvo finansuojami iš praėjusios (ES – BNS) finansinės perspektyvos, jų nebevadinti jokiu DNR planu, nes tai išties klaidina visuomenę, nes visi galvoja, kad tas vadinamasis DNR planas yra papildomas finansavimo šaltinis, nors taip nėra. Tai yra tiesiog projektų sąrašas, finansuojamas iš keturių skirtingų punktų“, – Vyriausybės pasitarime penktadienį sakė G. Skaistė. 

„Tai dekonstruojame pagal finansavimo šaltinius, kad būtų tiesiog ir visuomenei aiškumas, ir mums patiems aiškumas, ką dar galima keisti“, – pridūrė ji. 

Pasak G. Skaistės, ankstesniame DNR plane buvo numatyti keturi finansavimo šaltiniai: buvusi Europos Sąjungos finansinė perspektyva, būsimoji finansinė perspektyva, valstybės biudžetas (tiek praėjusių, tiek šių metų), ir vadinamoji Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (Recovery and Resilience Facility, RRF). 

Jos teigimu, projektai, kuriems patvirtintas finansavimas iš ankstesnės ES finansinės perspektyvos, yra „įgyvendinami, važiuojantys ir niekas nebesikeičia“. 

„O tai, kas buvo planuojama finansuoti iš būsimosios Europos Sąjungos perspektyvos, ar iš valstybės biudžeto tam, kad paspartinti projektų įgyvendinimą (...) Tai peržiūrėsime, kurie iš jų reikalingi įgyvendinti ir bus įtraukti į šitą tęstinį tokį pereinamąjį laikotarpį“, – sakė ji. 

„O visi kiti tiesiog bus peržiūrėti ir integruoti į biudžeto eilutes pagal plėtros programas ir jų veiksmus ir įgyvendinami bendra tvarka, kaip ir būdavo iki šiol“, – aiškino ministrė. 

Premjerė Ingrida Šimonytė sutiko, kad vertėtų atskirai ir tiksliai įvardyti projektus, kurie verti tęstinumo. 

„Turbūt galime tuos projektus užvadinti kažkaip tikslingus tęsti arba kažkokį aiškų užvadinimą suteikti, kad būtų aišku, apie ką mes čia kalbame (...) Atrinkti projektai, kuriuos Vyriausybė mato reikalą tęsti ir todėl atitinkamai jiems sukuria tą specialų teisinį režimą, kadangi bendrojo režimo, kuris būtų tinkamas, kol kas nėra“, – sakė premjerė. 

„Ir tada galėtume tokiu būdu sudėliotus tuos sprendimus priimti kitą savaitę, o paskirstymą pagal programas – tada, kai jau Finansų ministerija atneš visą didelį nutarimą, visų biudžeto lėšų paskirstymo“, – sakė I. Šimonytė. 

G. Skaistė: apie ekonomikos transformaciją čia kalbėti sunku

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pasiteiravo, ar apskritai minėtame plane buvo užprogramuotas ekonomikos DNR pasikeitimas, jos transformacija. 

„Gal aš taip paklausiu: mes fundamentaliai keičiame ir patį pavadinimą, bet turbūt čia ir konceptualiai jis atspindi tą faktą, kad čia nebuvo „koduojamas“ naujasis DNR, čia tiesiog buvo projektai „iš stalčiaus“. Ar galima pamatyti priemonių, kurios iš esmės keitė ekonomiką, transformavo jai naują DNR?“, – klausė S. Gentvilas. 

Finansų ministrės teigimu, planas buvo labiau susijęs su projektų spartinimu, o ne struktūriniais ūkio pokyčiais. 

„Mano asmenine nuomone, pats DNR planas turbūt buvo tapęs labiau projektų paspartinimo mechanizmu, kad juos būtų galima įgyvendinti greičiau, o greičiau galima įgyvendinti dažniausiai tai, kas guli stalčiuje ir yra paruošta gerokai iš anksto ir tiesiog tam trūksta pinigų. (...) Tačiau apie ekonomikos transformaciją turbūt čia kalbėti yra sudėtinga“, – sakė G. Skaistė.  

Pernai gruodį Valstybės kontrolė teigė, kad milijardinės vertės DNR plane didelė lėšų dalis skiriama infrastruktūrai, trūksta kai kurių projektų ekonominio pagrindimo.

Daugiausiai lėšų buvo numatyta skirti infrastruktūrai – 1,918 mlrd. eurų (33 proc.),  skaitmeninei ekonomikai ir verslui – 1,296 mlrd. eurų (22 proc.). 

Buvęs finansų ministras Vilius Šapoka aktyviai rėmė Ateities ekonomikos DNR planą ir ragino valstybę neprarasti šanso kovoje su krize ir transformuoti savo ekonomiką. 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2021 01 29 16:47
Spausdinti