ScanpixES sostinėje vis daugiau kalbų, kad Vokietija bando sabotuoti bendrus Briuselio veiksmus prieš Kiniją, kuri ėmėsi beprecedentinio puolimo prieš Lietuvą, atidariusią Taivano (taivaniečių) atstovybę. Sumaištį dėl Lietuvos pozicijos didina ir prieštaringi pranešimai iš Vilniaus.
Įtakingiausias vadinamajame Briuselio burbule leidinys Politico.eu trečiadienį pranešė, jog Berlynas iš visų jėgų pluša, kad sutrikdytų bendrą ES poziciją dėl Kinijos. Pasak leidinio, naujojo Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo administracija baiminasi, kad ES elgiasi per daug agresyviai gindama Lietuvą nuo Pekino nepaskelbtų sankcijų.
„Kanceliarija skambina visiems Komisijoje, kurie kalba vokiškai, užsimindama, kad reiktų mažinti spaudimą Kinijai po to, kai Prancūzija praėjusią savaitę pareiškė, kad Pekinas nuėjo per toli su savo išpuoliais prieš bendrą rinką“, – leidinys citavo vieną iš ES pareigūnų.
Tai netiesiogiai kaip ir patvirtina gandus, kad būtent Vokietijos kanclerio O. Scholzo, kuris karjerą pradėjo nuo advokatavimo, dėka gruodžio mėnesio Europos Vadovų Tarybos išvadose nebuvo paminėtas Kinijos puolimas prieš Lietuvą, nors diplomatai beveik buvo užtikrinti, kad toks punktas bus.
Praėjusios savaitės pabaigoje pranešta, kad Vokietijos įmonės spaudžia Lietuvos Vyriausybę nusileisti ginče su Kinija. Naujienų agentūra „Reuters“ pranešė, kad Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai laiške Lietuvos užsienio reikalų ir ekonomikos ministrams nurodė, kad kiniškų įrenginių bei komponentų importas, taip pat lietuviškos produkcijos pardavimas į Kiniją sustojo, o kai kurios įmonės neturės kito pasirinkimo, kaip uždaryti gamybą Lietuvoje.
Kalbant apie Lietuvą, jei ji priima tokį užsienio politikos sprendimą, tai nereiškia, kad visa ES turi kentėti nuo jo pasekmių.
Antradienį Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto posėdyje su Europos Komisijos atstovu svarstytas Komisijos pasiūlymas dėl ES ir jos valstybių narių apsaugos nuo trečiųjų šalių vykdomos ekonominės prievartos. Tai, ką per savo pirmininkavimo ES pusmetį pažadėjo priimti Prancūzija ir taip atsakyti į Kinijos puolimą prieš Lietuvą.
Didžioji dalis pasisakiusių Europarlamento narių teigė, kad dabartinė Kinijos vykdoma prievarta prieš Lietuvą yra pavyzdys, kodėl tokio instrumento reikia. Vis dėlto Nyderlandų atstovas Michielis Hoogeveenas iš Europos konservatorių ir reformistų grupės pabrėžė, kad tokia priemonė suteiktų per daug įgaliojimų Komisijai ir suteiktų jai teisę pradėti prekybinius karus, o Lietuva – pati kalta.
„Kalbant apie Lietuvą, jei ji priima tokį užsienio politikos sprendimą, tai nereiškia, kad visa ES turi kentėti nuo jo pasekmių“, – rėžė jis.
Tam tikrą sumaištį Briuselį kelia ir naujienos iš Lietuvos. Antradienį prezidento patarėja Asta Skaisgirytė pakartojo šalies vadovo Gitano Nausėdos anksčiau išsakytą poziciją, kad Lietuva suklydo dėl Taivaniečių (Taivano) atstovybės Vilniuje pavadinimo. Vėliau „Reuters“ pranešė, kad Lietuva, siekdama sušvelninti ginčą su Kinija, siūlo pakeisti atstovybės pavadinimo vertimą į kinų kalbą. Tačiau trečiadienį tai paneigė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Kiek anksčiau autoritetingas leidinys „Financial Times“ pranešė, kad JAV spaudžia Lietuvą pakeisti Taivano atstovybės pavadinimą. Šią naujieną Lietuvos užsienio reikalų ministerija išvadino melagienomis.
