Meniu
Prenumerata

trečiadienis, gruodžio 8 d.


BALTARUSIJA
Virš Baltarusijos vėl patruliavo du Rusijos strateginiai bombonešiai
BNS
Scanpix
Tu-160.

Du Rusijos strateginiai bombonešiai Tu-160 ketvirtadienį patruliavo virš Baltarusijos, tvyrant padidėjusiai įtampai dėl migrantų krizės, kurią Europos Sąjunga vadina Maskvos palaikomo Minsko režimo organizuojama hibridine ataka.

„Skrydis truko 4 val. 36 minutes. Per šį laiką strateginiai raketnešiai įveikė daugiau kaip 3 000 kilometrų“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.

Ministerija pridūrė, kad per šią misiją Rusijos lėktuvus treniravosi lydėti Baltarusijos naikintuvai Su-30.

„Skirtą užduotį lakūnai įvykdė sėkmingai, pademonstruodami nepriekaištingus skraidymo įgūdžius ir meistriškumą. Taip pat buvo stebima aukšto lygio sąveika tarp Rusijos ir Baltarusijos įgulų viso skrydžio metu“, – sakoma pranešime.

Rusijos bombonešiai virš Baltarusijos patruliavo jau antrą dieną iš eilės. Trečiadienį virš Baltarusijos skraidė du tolimojo veikimo bombonešiai Tu-22M3, pasak Rusijos kariškių, dalyvavę oro erdvės gynybos sistemų patikrinime.

Baltarusijos gynybos ministerija savo ruožtu nurodė, kad per Tu-160 skrydį abu rusų bombonešiai taip pat imitavo bombardavimo manevrą virš Rūžanų karinio poligono šalies vakaruose, netoli sienos su Lenkija.

Anksčiau ketvirtadienį Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Rusija ir Baltarusija privalo drauge iš oro kontroliuoti situaciją prie Baltarusijos sienos su Europos Sąjunga.

„Rusai, baltarusiai, drauge privalome kontroliuoti šią situaciją“, – sakė A. Lukašenka.

„Kaip vakar atkreipiau dėmesį, jie pasiuntė čia strateginių bombonešių, lydimų mūsų naikintuvų. Privalome nuolat stebėti situaciją prie sienos. Tegu cypia, šaukia. Taip, tai bombonešiai, galintys nešti branduolinį ginklą. Bet mes neturime kitos išeities. Privalome matyti, ką jie ten daro, – sakė jis. – Štai šį žiedą – Pabaltijį, Lenkiją ir Ukrainą – privalo stebėti rusų ir baltarusių kariškiai.“

„Dėl to tarėmės su rusais. Mums negalima juokauti. Padėtis ten rimta. Svarbiausia, [kad] jie (Vakarai) nebesilaiko susitarimų. Mes nežinome, ko jie nori“, – pareiškė A. Lukašenka.

Lenkijos vyriausybės atstovas Piotras Muelleris (Piotras Muelleris) trečiadienį nurodė, kad Varšuva svarsto galimybę visiškai uždaryti sieną su Baltarusija, šią savaitę smarkiai paaštrėjus migrantų krizei abiejų šalių pasienyje.

Pastarosiomis dienomis daugybė migrantų yra įstrigę prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos, kur abiem šalims dislokavus karių baiminamasi konfrontacijos. Nuo pirmadienio padėtis dar labiau paaštrėjo, kai kelių tūkstančių migrantų minia bandė prasiveržti į Lenkijos teritoriją ties Kuznicos perėja.

Kritikai Vakaruose jau keli mėnesiai kalba, kad Baltarusijos autoritarinis lyderis vilioja migrantus iš Vidurinių Rytų į savo šalį, o tada siunčia juos per sieną į Europos Sąjungą, taip keršydamas už bloko sankcijas.

Lenkija žengė dar toliau ir pareiškė, kad šią krizę organizuoja pagrindinis A. Lukašenkos rėmėjas, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Tuo metu Baltarusija kaltina migrantų neįsileidžiančią Lenkiją tarptautinių normų pažeidimu.

Palaikymo ženklas

Generolas pulkininkas Leonidas Ivašovas, buvęs Rusijos gynybos ministerijos Pagrindinio tarptautinio karinio bendradarbiavimo departamento vadovas, sakė, kad Rusijos bombonešių skrydžiais virš Baltarusijos Maskva siekia pademonstruoti palaikymą savo sąjungininkei.

„Karinės pratybos ir bombonešių skrydžiai yra dalis bendrų veiksmų mokymo dalis“, – sakė atsargos kariškis. Jį cituoja naujienų agentūra „Interfax“.

„Jų reikia, norint išvengti galimo karinio konflikto, kuris gali peraugti į didelį karą. Būtina pademonstruoti mūsų pasirengimą“, – kalbėjo jis.

Tvyrant įtampai Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje, Rusija tvirtai palaiko Minską. Anot Maskvos, Vakarai destabilizavo padėtį Viduriniuose Rytuose, todėl turi prisiimti atsakomybę už migrantus ir pabėgėlius, plūstančius į Europą ieškoti prieglobsčio.

Rusija taip pat piktai atmetė Lenkijos kaltinimus, esą ji prisideda prie susidariusios humanitarinės ir politinę situacijos kurstymo.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas atkreipė dėmesį į tūkstančius karių, dislokuotų abiejose Lenkijos ir Baltarusijos sienos pusėse, ir pareiškė, kad „visiems blaiviai mąstantiems žmonėms Europoje tai kelia didelį susirūpinimą “.

Paklaustas apie Vokietijos kanclerės Angelos Merkel prašymą prezidentui V. Putinui panaudoti savo įtaką Baltarusijai, D. Peskovas atsakė, kad „Rusija, kaip ir visos kitos šalys, bando padėti išspręsti šią situaciją“. Jis sakė, jog V. Putinas toliau palaiko ryšį su A. Lukašenka, tačiau daugiau detalių nepateikė.

Rusijos nacionalinis oro vežėjas „Aeroflot“ sureagavo į pranešimus, kad ES svarsto galimybę imtis sankcijų prieš oro linijų bendrovę dėl tariamo jos dalyvavimo gabenant pabėgėlius ir migrantus į Baltarusiją. „Aeroflot“ šiuos kaltinimus griežtai atmetė.

„Informacija apie bendrovės „Aeroflot“ dalyvavimą arba pagalbą organizuojant masinį migrantų transportavimą į Baltarusijos teritoriją neatitinka tikrovės“, – sakoma jos pranešime.

„Aeroflot“ pabrėžė, kad nevykdo jokių reguliarių ar užsakomųjų skrydžių į Iraką ar Siriją ir nerengia skrydžių tarp Stambulo ir Minsko.

Paklaustas apie pranešimus apie galimas ES sankcijas „Aeroflot“, Kremliaus atstovas D. Peskovas nurodė, jog pati bendrovė paneigė sąmoningai gabenanti į Europą vykstančius prieglobsčio prašytojus.

„Tikėkimės, kad tokios beprotiškos idėjos tėra žiniasklaidos pramanai“, – sakė jis, dalyvaudamas konferenciniame pokalbyje su žurnalistais.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2021 11 11 21:50
Spausdinti