Meniu
Prenumerata

penktadienis, rugpjūčio 6 d.


Viltį dėl Rusijos prarado ir Briuselis: rimtesnės sankcijos – neatmetamos
Evaldas Labanauskas, specialiai iš Briuselio
Scanpix
ES ir Rusijos vėliavos.

Pagaliau suprato ir Briuselis, kad ES turi pasiruošti, jog santykiai su Rusija tik blogės. Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir JAV vadovui Joe Bidenui susitinkant akis į akį Ženevoje, ES diplomatijos vadovas Josephas Borrellis trečiadienį pristatė ES santykių su Rusija strategiją. Kitą savaitę ją turėtų svarstyti Europos Vadovų Taryba (EVT). 

„Mes manome, kad artimi santykiai, kurie leistų atskleisti visą jų potencialą, yra tolima perspektyva. Todėl ES turi būti realistė ir pasiruošti tolesniam santykių su Rusija, kurie ir taip yra žemiausiame lygyje, nuosmukiui“, – Briuselyje pristatydamas savo tarnybos parengtą ataskaitą „Dėl ES ir Rusijos santykių – atsispirti, spausti ir įsitraukti“ konstatavo J. Borrellis. 

Per praėjusią EVT (gegužės 24–25 d.) lyderiai surengė „gilią ir atvirą“ diskusiją Rusijos klausimu bei įgaliojo J. Borrellį ir Europos Komisiją pateikti ne tik strategiją, kuri padės geriausiai įgyvendinti penkis santykių su Rusija principus, bet ir pasiūlyti pagal šiuos principus papildomų priemonių arsenalą, kuriais gali būti veikiamas Kremlius. 

„Mūsų pozicija labai paprasta – turime reaguoti į tai, ką Rusijos užsienio politika pastaruoju metu demonstruoja, pirmiausia apie tam tikrą agresyvumą artimų kaimynių atžvilgiu – Ukraina, Sakartvelas ir kitos valstybės. Mes šios savo principinės pozicijos neatsisakome, – tuomet, po gegužės EVT,  apie Lietuvos poziciją kalbėjo prezidentas Gitanas Nausėda. – ES turėtų labai nuosekliai taikyti sankcijų režimą, jeigu nematome požymių, kad situacija gerėja. Kol kas tokių požymių nėra, atvirkščiai, mes matome vis naujus atvejus, situacijos blogėjimą ir eskalavimą.“ 

 Atsižvelgdama į sudėtingą politinį kontekstą ir turėdama omenyje Rusijos strateginius pasirinkimus, ES turi pasirengti tolesniam santykių su Rusija nuosmukiui.

J. Borrellio pristatytoje 14 puslapių ataskaitoje taip pat visiškai nėra optimizmo. Iš pradžių dokumente analizuojama dabartinė santykių su Rusija situacija bei padėtis dėl jau minėtų 5 principų. Kaip žinoma, dar 2016 m. EVT nustatė šiuos 5 pagrindinius ES santykių su Rusija principus: 1) Minsko susitarimų dėl Rytų Ukrainos konflikto sprendimo įgyvendinimas yra pagrindinė sąlyga, kad iš esmės pasikeistų ES politika Rusijos atžvilgiu; 2) gerinami santykiai su ES rytinėmis partnerėmis ir kitomis kaimyninėmis šalimis, įskaitant Vidurinę Aziją; 3) stiprinamas ES atsparumas (be kita ko, energetinio saugumo, hibridinių grėsmių ir strateginės komunikacijos srityse); 4) taikomas pasirinktinis bendradarbiavimas su Rusija tais klausimais, kurie svarbūs ES; 5) poreikis užmegzti tiesioginius žmonių tarpusavio ryšius ir remti Rusijos pilietinę visuomenę.

Svarbiausia – ES šalių vienybė

Ataskaitos išvadose sakoma, kad dėl Maskvos veiksmų santykiai pateko į „neigiamą spiralę“. 

„Partnerystės atnaujinimas, kuris leistų atskleisti visą artimo bendradarbiavimo potencialą, atrodo, lieka tolimoje ateityje. Atsižvelgdama į sudėtingą politinį kontekstą ir turėdama omenyje Rusijos strateginius pasirinkimus, ES turi pasirengti tolesniam santykių su Rusija nuosmukiui, kuris šiuo metu yra realiausia perspektyva“, – daroma išvada. 

Tai gali įtraukti ir įvairių dabar egzistuojančių sankcijų režimų stiprinimą bei praplėtimą ir / ar gali būti imamasi papildomų suvaržymo priemonių, jei reiktų.

Ataskaitos autoriai pabrėžia, kad svarbiausia, jog ES šalys išliktų vieningos ir vengtų įsitraukimo į dvišalius santykius su Rusija, su kuria Briuselis vis dėlto planuoja išlaikyti komunikacinius kanalus, bet viskas priklausys nuo Maskvos elgesio. 

Būtina užbaigti sinchronizaciją

Kartu dokumente siūloma, kad santykiuose su Rusija ES turi „atsispirti, spausti ir įsitraukti“. Pavyzdžiui, smerkti žmogaus teisių pažeidimus ir pasisakyti už demokratines vertybes, iškelti Rusijos vykdomus tarptautinės teisės ir susitarimų pažeidimus (be kita ko, Ukrainoje ir Sakartvele). 

„ES toliau atitinkamai atsakys į Rusijos vyriausybės kenkėjiškus, tarp jų – hibridinius, veiksmus. Tai gali įtraukti ir įvairių dabar egzistuojančių sankcijų režimų stiprinimą bei praplėtimą ir / ar gali būti imamasi papildomų suvaržymo priemonių, jei reiktų“, – sakoma ataskaitoje. 

ES taip pat turėtų apriboti resursus, kuriais pasinaudodama Rusija gali vykdyti priešišką užsienio politiką. Tarp tokių priemonių minima kova su korupcija, pinigų plovimu. Be to, šalys narės turėtų būti aktyvesnės derinant atsakomąsias priemones, išvystyti kibernetinio saugumo, komunikacijos ir kovos prieš hibridines grėsmes priemones. 

Galiausiai rekomenduojama galutinai įtvirtinti ES energetikos rinkos taisykles, įgyvendinti dujų tranzito susitarimą su Ukraina, baigti sinchronizuoti Baltijos elektros tinklus bei toliau remti Rytų partnerystę. 

Kartu ataskaitoje išskiriamos tokios sritys, kur ES turėtų įsitraukti santykiuose su Rusija: sveikatos apsauga, klimato kaita, ekonomikos dirgiklių (pvz., prekybos kliūtys), tiesioginiai žmonių santykiai ir  parama pilietinei visuomenei, pasienio regionų bendradarbiavimas bei konfliktų sprendimas. 

Santykių patas

ES jau seniai atsidūrė patinėje situacijoje santykiuose su Maskva. Praėjusią vasarą net kalbėta apie politikos su Rusija „perkrovimą“, esą sankcijos nieko nepakeitė – Krymas lieka aneksuotas, taikaus sprendimo Ukrainos rytuose irgi nepasiekta. Norą stumti pozityvią dienotvarkę atvėsino vasaros pabaigos įvykiai Baltarusijoje ir Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno apnuodijimas, o šių metų pradžioje – jo paties areštas ir jo šalininkų suėmimai. Dar daugiau, Kremlius pasityčiojo iš pas jį atvykusio ES diplomatijos vadovo J. Borrellio. Tiesa, tada ES atsakė sankcijomis keliems artimiems Vladimiro Putino bendražygiams, o netrukus sekė diplomatinis Prahos ir Maskvos konfliktas dėl Rusijos specialiųjų tarnybų surengtų diversijų. 

 ES ambasadoriai trečiadienį patvirtino papildomą sankcionuotų A. Lukašenkos režimo atstovų ir įmonių sąrašą – 78 asmenys ir septyni juridiniai vienetai.

Čekija kreipėsi į sąjungininkus palaikymo, tačiau kažko daugiau nei žodinio solidarumo nesulaukė (išskyrus Baltijos ir kelias kitas rytines ES valstybes). Dar daugiau, balandžio pabaigoje Maskva paskelbė, kad ji taikys sankcijas Europos Komisijos vicepirmininkei Verai Jourovai, Europos Parlamento vadovui Davidui Sassoli ir dar keliems Europos politikams. 

Briuselyje kalbėta apie atsakomuosius veiksmus, bet, kaip ir Čekijos atveju, viskas liko tik žodžių pavidalu. 

Sankcijos Baltarusijai

Beje, šiandien Briuselio akiratyje – kitas Europos galvos skausmas. ES ambasadoriai trečiadienį patvirtino papildomą sankcionuotų A. Lukašenkos režimo atstovų ir įmonių sąrašą – 78 asmenys ir septyni juridiniai vienetai. Dėl prievartinio „Ryanair“ lėktuvo nuleidimo Minske ir opozicijos aktyvisto bei jo draugės arešto sankcijos paskelbtos konkrečiai septyniems asmenims ir vienai įmonei. 

Iki šiol veikiančiame sankcijų Baltarusijai sąraše yra 88 asmenys ir 7 kompanijos iš Baltarusijos.

Taip pat pirmadienį įvyksiančioje ES Užsienio reikalų taryboje planuojama ieškoti politinio sutarimo dėl sektorinių sankcijų Baltarusijai. Anksčiau sklandė gandai apie galimas sankcijas Baltarusijos naftos ar trąšų eksportui. Didžioji dalis baltarusių trąšų keliauja per Klaipėdos uostą. Lietuvos diplomatai kalba apie sankcijas Baltarusijos tabako pramonei, kurios didelė dalis kontrabandos būdu patenka į ES.

2021 06 16 13:17
Spausdinti