Meniu
Prenumerata

sekmadienis, rugsėjo 20 d.
VIEŠIEJI PIRKIMAI
Viešinimo paslaugų pirkimai kelia klausimų visuomenei, bet ne VPT
Margarita Vorobjovaitė
Fotobankas
Pinigai

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) išanalizavusi 2015–2020 m. viešinimo paslaugų pirkimų sutarčių duomenis pateikė ataskaitą, kurioje – įdomūs skaičiai, didelės pinigų sumos, savireklamos rekordininkai ir daug klausimų.

Kaip skelbia VPT, nuo 2015 iki 2020 m. gegužės viešinimo ir informavimo paslaugoms iš viso išleista 185,3 mln. eurų, už kuriuos sudaryta 9318 sutarčių. Viešinimo paslaugų pirkimams kasmet išleidžiama vidutiniškai 23,8 mln. eurų.

Statistika iškalbinga: 2015 m., t. y. rinkimų metais, viešinimui ir informacijos sklaidai Kauno miesto savivaldybė skyrė reikšmingai didesnę sumą – 60 proc. visų penkmečio išlaidų.

Viešinimo išlaidų padidėjimas matomas ir Vyriausybės ataskaitos eilutėje – prezidento rinkimų metais ir metus prieš, juntamas ryškus šuolis – išleista net 80 proc. visų penkmečio lėšų.

Klausimų kelia ir nacionalinio transliuotojo dalyvavimas, skirstant viešinimui skirtas lėšas. Net ir uždraudus komercinę reklamą, LRT konkuruoja su komerciniais transliuotojais dėl institucijų viešinimui skirtų pinigų ir sugeba tiesiogiai bei kartu su partneriais susižerti nemenkas sumas. 

Kauno miesto savivaldybė viešinimui pinigų negailėjo

Kauno miesto savivaldybė tapo viešinimo paslaugų ir savireklamos rekordininke – ji skyrė daugiausia lėšų šioms paslaugoms: per pastaruosius 5 metus savivaldybė išleido net 19,6 proc. visų savivaldybių sudarytų sutarčių vertės – beveik 3 mln. eurų.

Antroje vietoje atsidūrusi Vilniaus miesto savivaldybė per šį laikotarpį viešinimo paslaugoms skyrė daugiau nei perpus mažesnę sumą – 1,2 mln. eurų.

Sutapimas ar ne, tačiau didžiausias sutartis Kauno savivaldybė sudarė rinkimų metais ir likus metams iki jų.

2015 metais, kai buvo renkamos savivaldybių tarybos, UAB „Point media“ įsipareigojo teikti Kaunui viešinimo paslaugų už milijoną eurų. Tais pačiais metais spaustuvė „Titnagas“ savivaldybei parengė ir atspausdino informacinių leidinių už 700 tūkst. eurų. Dar už 200 tūkst. eurų Kaunas pirko specialią rubriką nacionaliniame dienraštyje.

2018 metais – likus metams iki naujų savivaldybių tarybų rinkimų, Kauno miesto savivaldybė sudarė dar vieną sutartį su „Point media“, šįkart jos vertė siekė 600 tūkst. eurų.

Nuo 2015 iki 2020 m. Kauno miesto savivaldybė įmonei „Point media“ skyrė net 66 proc. savo sudarytų sutarčių vertės. 

Absoliuti rekordininkė – Vyriausybė

Iš centrinės valdžios institucijų – LR prezidento kanceliarijos, LR Seimo kanceliarijos ir LR Vyriausybės kanceliarijos – daugiausia viešinimo paslaugų įsigijo LR Vyriausybės kanceliarija – 90 proc. šių trijų institucijų dėl viešinimo paslaugų sudarytų sutarčių vertės.

Viešinimo paslaugoms per 5 metus Vyriausybė išleido 3,6 mln. eurų. Didžiausios sumos šiam tikslui skirtos 2018 ir 2019 m., tuomet išleista net 2,9 mln. eurų.

Alfa.lt primena, kad Vyriausybės vadovui Sauliui Skverneliui paskelbus apie savo ketinimus siekti prezidento posto 2019 metais, opozicija išreiškė susirūpinimą, kad rinkimų kampanijos metu bus naudojami mokesčių mokėtojų pinigai.

Kritikos strėlės į S. Skvernelį susmigo nuo pirmos dienos, nes apie premjero apsisprendimą kandidatuoti prezidento rinkimuose pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba, pasidalinusi ir vaizdo medžiaga.

„Tiek jo transportas, tiek jo palyda, patarėjai, kurių atlyginimas mokamas iš valstybės lėšų, mūsų visų mokesčių sumokėtų pinigų, prisideda prie jo kampanijos“, – tuomet pareiškė Gabrielius Landsbergis.

Tarp didžiausių viešintojų – ir nacionalinis transliuotojas

2015–2020 metais didžiausios vertės viešinimo paslaugų sutartims išleista 57,44 mln. eurų. Tiesiogiai iš žiniasklaidos priemonių pirkta paslaugų už 18,43 mln. eurų. Komunikacijos agentūroms iš stambiausių sutarčių TOP 20 atiteko sutarčių už 39 mln. eurų.

Dar 68,27 mln. eurų padalinti smulkioms sutartims, kurių VPT ataskaitoje neskelbia, tik nurodo tiekėjų skaičių – 1314.

Pirmoje vietoje iš gavusių didžiausias sutarčių sumas tiesiogiai – UAB „All media Lithuania“, valdanti TV3 televiziją. Tiesiogiai iš šio transliuotojo pirkta paslaugų už 4,58 mln. eurų.

Antroje vietoje atsidūrė „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ (LNK), tiesiogiai iš šio komercinio transliuotojo pirkta paslaugų už 3,2 mln. eurų.

Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (LRT) per penkerius metus tiesiogiai atiteko kiek mažiau nei LNK – 3 mln. eurų.

Seimo sprendimu nuo 2015 metų sausio 1-osios LRT programose reklama ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai draudžiami. Reklamuoti galima tik kultūros ir sporto renginius bei tuos, kuriuos LRT privalo transliuoti, vykdydama sutartinius įsipareigojimus.

Tačiau tai netrukdo LRT dalyvauti viešinimo konkursuose. VPT duomenimis, visuomeninis transliuotojas nuo 2015 metų ne kartą sudarė didelės vertės viešinimo sutartis. 2016 metais nacionalinis transliuotojas net užėmė antrą vietą pagal didžiausią sudarytų sutarčių vertę – 1,92 mln. eurų.

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos viešinimo paslaugoms LRT skyrė 1,11 mln. eurų. VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra – 1,02 mln. eurų, Nacionalinė mokėjimo agentūra – 200 tūkst. eurų, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras – 140 tūkst. eurų, Švietimo mokslo ir sporto ministerija – 110 tūkst. eurų.

Aplinkos ministerija LRT kartu su UAB „TV VISION“ bendrai vykdytam viešinimo projektui skyrė dar 360 tūkst. eurų. Kokia šios sumos dalis atiteko nacionaliniam transliuotojui, o kokia – vos tris darbuotojus turinčiai privačiai bendrovei, neskelbiama. 

2015 m. visuomeniniam transliuotojui iš valstybės biudžeto buvo skirti 29 mln. eurų, 2018 m. LRT biudžetas siekė 38,8 mln. eurų per metus, 2019-aisiais jis padidėjo 2,8 mln. eurų – iki 41,6 mln. eurų per metus. LRT nuo 2015 m. iki šių metų pabaigos bus gavusi 227 mln. eurų dydžio finansavimą,

Nuo 2021 m. sausio 1 d. finansavimas LRT mažės – įsigaliojus naujai Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo redakcijai, biudžeto asignavimai LRT bus skiriami pagal formulę: 1 proc. (nebe 1,5 proc.) biudžeto pajamų iš GPM ir 1,3 proc. iš akcizo pajamų.

Pagal LR Konstitucinio Teismo oficialią konstitucinę doktriną, visuomeninis transliuotojas, turint omenyje jo ypatingą konstitucinę misiją, nėra įsteigiamas tam, kad užimtų rinką, ir tuo jis iš esmės skiriasi nuo privačių komercinių transliuotojų.

LRT savo sprendimu 2019 m. vasarą atsisakė komercinės reklamos LRT.lt portale. Šį sprendimą įtvirtino ir naujasis LRT įstatymas, įsigaliosiantis kitų metų sausio 1 dieną.

Tačiau viešinimo paslaugų visuomeninis transliuotojas nelaiko reklama, todėl toliau ketina lygiomis teisėmis varžytis dėl sutarčių su komerciniais transliuotojais.

Komercinės žiniasklaidos priemonės sakosi jaučiančios nesąžiningą konkurenciją, varžydamosi dėl viešinimo paslaugų sutarčių – nacionalinis transliuotojas, gaunantis dosnias valstybės dotacijas, gali pasiūlyti pranašesnę paslaugų kainą, tačiau tokiu būdu už viešinimo paslaugas mokesčių mokėtojai sumoka du kartus.

2020 09 07 05:58
Spausdinti