Meniu
Prenumerata

trečiadienis, gruodžio 8 d.


Varšuvos ir Briuselio konfliktas – ar prezidentui G. Nausėdai pavyks tarpininkauti?
Evaldas Labanauskas, specialiai iš Briuselio
ES Taryba
Gitanas Nausėda EVT (archyvinė iliustracija).

Į Briuselyje vykstančią Europos Vadovų Taryboje (EVT) atvykęs prezidentas Gitanas Nausėda užsibrėžė tikslą ne tik siūlyti ES migracijos politikos pakeitimus, bet ir tarpininkauti sprendžiant Varšuvos ir Briuselio konfliktą dėl įstatymo viršenybės. Ar pavyks?

G. Nausėda ne kartą sakė, kad prezidentą Valdą Adamkų laiko pavyzdžiu. V. Adamkus tarptautinėje arenoje išgarsėjo, kai 2004 m. kartu su Lenkijos tuometiniu vadovu Aleksander’u Kwaśniewskiu tarpininkavo Ukrainoje kilusioje politinėje krizėje. Dabar, regis, ir G. Nausėdai išpuolė tokia galimybė – išspręsti ES vidinę krizę.

Kaip žinia, Lenkijos Konstitucinis Tribunolas šį mėnesį atmetė ES teisės viršenybės principą nacionalinių įstatymų atžvilgiu. Teismo nutartyje nurodoma, kad dalis ES sutarties straipsnių nesuderinami su šalies Konstitucija. Tai sukėlė pasipiktinimą ne tik Briuselyje, bet ir kitose ES šalyse. Grasinama Lenkijai nutraukti ES paramą, sustabdyti ekonomikos atsigavimui numatytas lėšas.

„Tikrai labai kelia nerimą tai, kas vyksta šitame teisiniame ginče. Ginčas pagal savo esmę yra teisinis, tačiau jis turi didžiules politines pasekmes, tos pasekmės gali būti tiesiog tragiškos. Tragiškos mums, tragiškos Lenkijai, tragiškos ES“, – antradienį per bendrą spaudos konferenciją su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda sakė Lietuvos vadovas.

G. Nausėda taip pat pažymėjo, kad Lietuva yra pasirengusi imtis tarpininko vaidmens.

Nenori, kad užtemdytų visą EVT

Ketvirtadienį-penktadienį vykstanti EVT – regis, puiki galimybė tai įgyvendinti. Tiesa, iš pradžių EVT pirmininkas Charles’is Michelis bandė laikytis nuošaliau šio konflikto, nes esą ES susitarimų priežiūra – Europos Komisijos, o ne EVT reikalas. Taip pat dar gyvi atsiminimai apie emocingus ir aršius ginčus dėl Vengrijos požiūrio į LGBT asmenis ankstesnę birželio mėnesio EVT.

Vis dėlto kitų šalių narių, ypač Beneliukso, atstovai, ypač aktyviai spaudė iškelti taip vadinamą įstatymo viršenybės klausimą šioje EVT.

Matas Maldeikis: „Kad būtų visiems aišku – tai reiškia, kad Lietuva pasisako už Europos Sąjungos pabaigą.“

„Darbo posėdyje taip pat aptarsime naujausius pokyčius, susijusius su teisine valstybe“, – laiške ES lyderiams lakoniškai pareiškė Ch. Michelis, vis dar bandydamas nustumti šią temą į nuošalę. Būtent dėl to, jos aptarimui paskyrė laiką į pirmosios EVT sesijos pabaigą ir prieš vakarienę – esą, galbūt, ES šalių vadovai išalks ir ilgai nesipešios.

Du G. Nausėdos minusai ir vienas pliusas

Tačiau ekspertai ir diplomatai tikisi kietos kovos šiuo klausimu. Iš Lenkijos premjero Mateuszo Morawieckio pasisakymo šią savaitę Europos Parlamente neatrodo, kad Varšuva būtų linkusi nusileisti, jos rimta sąjungininkė – Vengrija. Beneliukso šalys su Nyderlandų premjeru Marku Rutte – priešingoje barikadų pusėje. Beje, birželio mėnesio EVT M. Rutte irgi buvo vienas iš aršiausių Vengrijos kritikų dėl su LGBT siejamų įstatymų ir net pasiūlė jai pasitraukti iš ES, o prezidentas G. Nausėda stojo į Vengrijos pusę.

Be to, Lietuvos prezidentas dar pirmadienį pareiškė, kad noras susieti teisės viršenybės principų įgyvendinimą su finansiniais resursais yra „moraliai žalingas“. Būtent tai grasina padaryti Europos Komisija, kurią spaudžia minėtos valstybės narės ir ypač Europos Parlamentas.

Įtakingiausia ES šalis Vokietija, kaip ir prezidentas, laikosi požiūrio, kad finansiškai bausti Lenkijos negalima bei nori atvėsinti aistras.

Šie du faktoriai kelia abejonių dėl G. Nausėdos, kaip galimo nešališko tarpininko vaidmens. Vienas aršesnių prezidento kritikų Seimo narys Matas Maldeikis Lietuvos paramą Lenkijai net įvardino taip: „Kad būtų visiems aišku – tai reiškia, kad Lietuva pasisako už Europos Sąjungos pabaigą.“

Kita vertus, įtakingiausia ES šalis Vokietija, kaip ir prezidentas, laikosi požiūrio, kad finansiškai bausti Lenkijos negalima bei nori atvėsinti aistras. Tiesa, kanclerę Angelą Merkel, kuriai ši EVT net 107-oji, galima vadinti „šluba antimi“. Ji traukiasi iš politikos ir dabar Berlyne vyksta naujos valdančiosios koalicijos formavimas be jos bendražygių krikdemų.

Antros pusės nenuobuodžiaus

Be Varšuvos-Briuselio ginčo, šioje EVT planuojama svarstyti daugiau ES svarbių klausimų: energetikos krizė, COVID-19 situacija, prekyba ir užsienio politika, skaitmenizacija ir migracija.

Pastaroji tema Lietuvai ypač svarbi. Prezidentas siūlys ES migracijos politikos pakitimus, kurie leistų taikyti daugiau atgrasymo priemonių, esant tokiai situacijai, kaip dabar pasienyje su Baltarusija, t.y. vykstant hibridinei atakai, pasinaudojant migrantais. Taip pat Lietuva siekia, kad ES finansuotų sienos statybą pasienyje. Kai kurių šaltinių teigimu, EVT išvadose jau įtraukti įspėjimai trečiosioms šalims, iš kurių migrantai skrenda į Minską, o iš ten keliauja į ES pasienį.

Pirmoji ES ponia pakvietė lyderių antrąsias puses ketvirtadienį į Davido Hockney parodą ir „Michelin“ žvaigždute įvertintą restoraną Briuselio centre.

COVID-19 klausimu Lietuva siekia, kad Europos Komisija skirtų didesnį dėmesį ES piliečių motyvacijai ir kovai su antivakserių bei kitų veikėjų skleidžiama dezinformacija. Energetikos tema, išteklių kainų augimas – svarbi tema, bet tikimasi, kad didžioji dalis sprendimų bus perduota kitą savaitę vyksiančiai Energetikos tarybai. Dalis ES šalių, su Ispanija priešaky, pasisako už bendrą dujų pirkimą ES mastu, esą tai padidintų derybinius svertus ir sumažintų kainas. Neabejotina, kad kalbant apie dujų kainas bus paminėta Rusija ir jos dujų monopolistas „Gazprom“. Lietuva suinteresuota, kad energetikos krizės valdymas neiškreiptų vieningos rinkos, kitos šalys narės nepiknaudžiautų valstybės parama ir kainų reguliavimu.

Beje, netradiciškai EVT metu rengiama programa ir šalių narių vadovų antrosioms pusėms. Kaip pranešė Politico.eu, kol lyderiai diskutuos, ginčysis ar pešis, jų partnerės/iai galės pasimėgauti specialiais renginiais, suorganizuotais neseniai pirmąja ES ponia tapusios Amélie Derbaudrenghien Michel. EVT pirmininkas Ch. Michelis su ja susituokė tik šią vasarą, nors draugauja ilgai ir susilaukė dviejų atžalų. Pirmoji ES ponia pakvietė lyderių antrąsias puses ketvirtadienį į Davido Hockney parodą ir „Michelin“ žvaigždute įvertintą restoraną Briuselio centre.

Prezidentas G. Nausėda tradiciškai į darbo vizitus vyksta vienas.

2021 10 21 12:30
Spausdinti