Meniu
Prenumerata

pirmadienis, gegužės 25 d.
Valstybės NT ataskaita: 28 tūkst. objektų, kurių išlaikymas kainuoja 180 mln. eurų
BNS
(BNS nuotr.)

Pirmą kartą parengtoje valstybės valdomo nekilnojamojo turto ataskaitoje nurodoma, kad dalis turto panaudojama neefektyviai, o pusės ministerijų išlaikymo kaštai turėtų būti mažesni.

„Norėdami valstybės turtą valdyti efektyviai, privalome mažinti išlaikymo kaštus ir gauti grąžą, skatinti institucijas atsisakyti siauro žinybinio požiūrio, turto valdymo centralizavimą vykdyti ryžtingiau ir aktyviau. Turime atsisakyti valstybės funkcijoms vykdyti nereikalingo turto, o reikalingą naudoti už mažiausią kainą valstybės biudžetui. Tuo keliu ir eisime“, – pranešime spaudai teigė premjeras Saulius Skvernelis. Ataskaitą už 2016 metus parengė valstybės įmonė Turto bankas. „Dalis ministerijų valdo daugiau ploto nei reikia tiesioginėms jų funkcijoms vykdyti. Septyniose iš keturiolikos ministerijų vienam darbuotojui tenkantis bendras nekilnojamojo turto plotas yra didesnis nei nustatyti 28 kv. metrai, o aštuonių ministerijų išlaikymo sąnaudos viršija 36 eurų už kvadratinį metrą išlaikymo normatyvą“, – tvirtino S.Skvernelis. Ataskaitos duomenimis, valstybė turi daugiau nei 28 tūkst. nekilnojamojo turto objektų, kurių bendras plotas siekia 10,45 mln. kvadratinių metrų. Jo likutinė vertė siekia daugiau nei 3 mlrd. eurų, o išlaikymas kasmet kainuoja apie 180 mln. eurų.
Ataskaitos duomenimis, valstybė turi daugiau nei 28 tūkst. nekilnojamojo turto objektų, kurių bendras plotas siekia 10,45 mln. kvadratinių metrų. Jo likutinė vertė siekia daugiau nei 3 mlrd. eurų, o išlaikymas kasmet kainuoja apie 180 mln. eurų.
Anot Vyriausybės, ataskaita akivaizdžiai parodė, kad dalis administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto valdomas ir naudojamas neefektyviai. Ataskaitos duomenimis, 80 proc. arba 8,46 mln. kvadratinių metrų viso valstybei priklausančio nekilnojamojo turto ploto naudojama patikėjimo teise ir tiesioginėms funkcijoms vykdyti, dar 15,6 proc. arba 1,63 mln. kvadratinių metrų turto perduota naudoti panaudos pagrindais, 2,4 proc. arba 250 tūkst. kvadratinių metrų turto išnuomota.

NT bus siekiama centralizuoti

Kaip nurodoma ataskaitoje, siekiama, jog iki 2020 metų Turto bankas perimtų ir valdytų ne mažiau kaip 60 proc. viso valstybei priklausančio administracinės paskirties turto. Šiam turtui, kurio plotas 1,78 mln. kv. m, išlaikyti, ataskaitos duomenimis, valstybė patiria 38,6 mln. eurų sąnaudų. Tačiau atskaitoje taip pat nurodoma, kad daugiau nei pusė valstybės nekilnojamojo turto valdytojų, kurių buvo paprašyta perduoti administracinės paskirties turtą Turto bankui, tą padaryti atsisakė. „Didelė dalis institucijų nėra suinteresuotos ir atsisako dalyvauti nekilnojamojo turto centralizavimo procesuose: iš 48 valstybės nekilnojamojo turto valdytojų, į kuriuos Turto bankas oficialiai kreipėsi dėl trečiojo administracinės paskirties valstybės turto centralizavimo etapo, 25 atsisakė dalyvauti reformoje. Institucijos atsisakymą motyvuoja tuo, kad jos patiria mažesnes turto priežiūros išlaidas nei atlygį, kurį institucijos turi mokėti Turto bankui“, – rašoma ataskaitoje. Tarp įvardijamų dalyvauti reformoje institucijų yra Žemės ūkio, Aplinkos bei Sveikatos apsaugos ministerijos. Kaip vieną iš būdų paskatinti institucijas dalyvauti reformoje, Turto bankas siūlo svarstyti galimybę joms taikyti finansines korekcijas, rengiant 2019 metų valstybės biudžeto projektą. Iš viso valstybės turtą valdo daugiau nei 1,14 tūkst. institucijų.

Išlaikymo riba darbuotojui – 36 eurai

Daugiausiai vienam darbuotojui tenkančio valdomo nekilnojamojo turto ploto teko Vyriausybės kanceliarijai (69,34 kv. m), Ūkio ministerijai (42,45 kv. m), Švietimo ir mokslo ministerijai (37 kv. m), Užsienio reikalų ministerijai (36,05 kv. m), Žemės ūkio ministerijai (33,63 kv. m), Teisingumo ministerijai (32 kv. m), Kultūros ministerijai (30,12 kv. m), Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (28,34 kv. m). Kitose ministerijose vienam darbuotojui tenkančio nekilnojamojo turto ploto lygis nesiekė premjero S.Skvernelio minimo 28 kvadratinių metrų rodiklio. Brangiausiai išlaikyti vieną kvadratinį metrą valdomo nekilnojamojo turto kainavo Vidaus reikalų (64,27 euro), Teisingumo (56,23 euro), Švietimo ir mokslo (50,3 euro), Užsienio reikalų (41,38 euro), Aplinkos (38,59 euro), Žemės ūkio (37,13 euro), Socialinės apsaugos ir darbo (36,94 euro), Kultūros (36,8 euro) ministerijoms. Kitų ministerijų vieno nekilnojamojo turto kvadratinio metro išlaikymo lygis nesiekė premjero S.Skvernelio minimo 36 eurų rodiklio. „Bendros metinės valstybei priklausančio nekilnojamojo turto išlaikymo sąnaudos už 2016 metus sudarė beveik 180 mln. eurų. Beveik 60 proc. visų bendrų valstybės nekilnojamojo turto sąnaudų sudarė komunalinės (116,1 mln. eurų) sąnaudos, iš kurių šildymui – 50,6 mln. eurų, elektrai – 51,2 mln. eurų, valymui – beveik 24,6 mln. eurų. Brangiausias išlaikymas buvo kultūros (47,34 mln. eurų), administracinės (38,62 mln. eurų) ir mokslo (26,81 mln. eurų) paskirties turto“, – rašoma atskaitoje.
2016 metų pabaigoje valstybė nuomojosi beveik 72 tūkst. kvadratinių metrų nekilnojamojo turto, kurio didžiąją dalį (62 proc.) sudarė administracinės paskirties objektai.
2016 metų pabaigoje valstybė nuomojosi beveik 72 tūkst. kvadratinių metrų nekilnojamojo turto, kurio didžiąją dalį (62 proc.) sudarė administracinės paskirties objektai. Už nekilnojamojo turto nuomą valstybė pernai sumokėjo 6,2 mln. eurų, o iš savo nuomojamo turto gavo 7,4 mln. eurų pajamų. Vidutiniškai už administracinio turto nuomą per mėnesį valstybės institucijos gavo 4,8 euro už kvadratinį metrą, išleido – 9,5 euro už kvadratinį metrą. „Daugiau nei pusę (51 proc.), viso metinio nuomos mokesčio, gaunamo už valstybės turto nuomą, buvo surenkama Vilniaus mieste. Išskirtina ir Pagėgių savivaldybė, kurioje vos už 240 kvadratinių metrų ploto turto nuomą praėjusiais metais gautas apie 1,1 mln. eurų nuomos mokestis, kurį beveik visą sudarė stoginės nuoma. Šio turto patikėtinis – Pasienio kontrolės punktų direkcija“, – rašoma ataskaitoje. Daugiausiai pajamų iš nuomojamo turto praėjusiais metais gavo minėta direkcija (1,3 mln. eurų), Lietuvos oro uostai (1,1 mln. eurų), Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija (630,9 tūkst. eurų), Nacionalinis vėžio institutas (607,9 tūkst. eurų) bei Seimo kanceliarija (293,2 tūkst. eurų). Didžiausius objektus praėjusiais metais nuomojosi Valstybinė mokesčių inspekcija (4,5 tūkst. kv. m ploto Ulonų gatvėje), Lietuvos verslo paramos agentūra (3,5 tūkst. kv. m Savanorių prospekte), Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (3,2 tūkst. kv. m Mėnulio gatvėje ir 2 tūkst. kv. m Naugarduko gatvėje), Vilniaus teritorinė darbo birža (2,4 tūkst. kv. m J. Kubiliaus gatvėje). Bendrai daugiausiai ploto nuomojosi Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (11,4 tūkst. kv. m, sumokėjo 1,07 mln. eurų), Vilniaus apskrities mokesčių inspekcija (6,3 tūkst. kv. m, 1,1 mln. eurų), „Regitra“ (4,3 tūkst. kv. m, 206,8 tūkst. eurų), Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (3,6 tūkst. kv. m, 135,5 tūkst. eurų), Lietuvos verslo paramos agentūra (3,5 tūkst. kv. m, 430,8 tūkst. eurų). Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.
2017 06 14 16:10
Spausdinti