Meniu
Prenumerata

penktadienis, birželio 5 d.
KORONAVIRUSAS
Tikroji COVID-19 aukų statistika turėtų būti gerokai šiurpesnė
IQ
Pixabay

Mirusiųjų nuo koronaviruso gali būti net beveik 60 proc. daugiau, nei yra registruota oficialioje statistikoje, teigiama „Financial Times“ atliktoje specialioje mirčių analizėje 14 pasaulio valstybių.

Remiantis dienraščio duomenimis, atrinktose valstybėse buvo nustatyta vidutiniškai 122 tūkst. mirčių daugiau, nei būna įprasta – tai tikrai yra daugiau nei oficialiai praneštos 77 tūkst. COVID-19 aukų tuo pačiu periodu.

Taigi, jeigu toks nepraneštų atvejų skaičius yra panašus ir kitose pasaulio valstybėse, tikrasis mirusiųjų nuo COVID-19 skaičius gali šokti nuo dabartinių 201 tūkst. iki 318 tūkst.

Kad apskaičiuotų mirčių perviršį, portalas protrūkį patiriančiose valstybėse nagrinėjo 2020 m. kovo–balandžio bendrą suskaičiuotų mirčių statistiką ir sulygino su panašiais 2015 ir 2019 m. duomenimis. Paaiškėjo, kad pastaruoju metu netektų 122 tūkst. gyvybių yra net 50 proc. daugiau nei istoriškai tirtose valstybėse anksčiau.

Visose tirtose valstybėse, išskyrus Daniją, mirčių perviršis gerokai lenkė oficialius koronaviruso mirčių skaičius. Šį statistikos netikslumą gali lemti tos šalies pastangos kaip įmanoma plačiau tirti užsikrėtusiuosius. Kai kurios valstybės, tarp kurių ir Kinija, jau buvo pakoregavusios savo mirčių skaičių atsiradus netikslumams.

Remiantis „Financial Times“ analize, mirčių skaičius per pandemijos laikotarpį išaugo 60 proc. Belgijoje, 51 proc. Ispanijoje, 42 proc. Nyderlanduose ir 34 proc. Prancūzijoje.

Iš tiesų autoriai neatmeta, kad didesnis mirčių skaičius gali kilti ir dėl kitų priežasčių nei COVID-19, nes ypač šiuo metu sergantieji stengiasi nevykti į ligonines. Tačiau toks mirčių perviršis ypač stipriai augo būtent ten, kur koronaviruso protrūkis yra didžiausias, todėl labai tikėtina, jog tai buvo tiesioginis viruso poveikis.

Kembridžo universiteto visuomeninės rizikos suvokimo profesorius Davidas Spiegelhalteris teigė, kad, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės kasdienių mirčių skaičius yra tikrai „gerokai per mažas“, nes į statistiką yra įtraukiamos tik mirtys ligoninėse.

„Vienintelį nešališką palyginimą tarp valstybių galima atlikti tik paėmus bendrą mirtingumo statistiką, – teigė profesorius. – Šiuo metu yra tiek neatsakytų klausimų apie mirčių augimą, kad, net ir nenurodžius koronaviruso kaip mirties priežasties, vis tiek jauti, kad atvejai yra kuria nors prasme su ja susiję.“

Daugiausia „papildomų“ mirčių buvo užfiksuota būtent labiau apgyvendintose vietovėse, kur koronaviruso protrūkis yra rimtesnis ir būtent dėl to galimai išmušė iš vėžių net ir ten veikiančius statistikos skaičiavimo mechanizmus. Tai kelia susirūpinimą, ypač daugelyje besivystančių valstybių, kur mirtingumo išaugimas yra gerokai didesnis nei oficiali šalies nuo koronaviruso mirčių statistika.

Pavyzdžiui, Ekvadoro Guajaso provincijoje nuo kovo 1 iki balandžio 15 d. oficialiai buvo užfiksuotos tik 245 mirtys nuo COVID-19, tačiau bendras mirčių kaičius parodė, kad per šį laikotarpį mirė vidutiniškai 10 tūkst. daugiau žmonių, nei buvo įprasta anksčiau, – tai prilygsta 350 proc. augimui.

Šiauriniame Italijos Lombardijos regione, kuriame buvo užfiksuotas didžiausias Europoje koronaviruso židinys, buvo užfiksuota 13 tūkst. daugiau mirčių. Tai yra 155 proc. didesnis skaičius, nei būna įprastai, ir gerokai lenkia apie praneštas 4348 mirtis nuo koronaviruso.

Ši problema nėra pasireiškianti tik mažiau turtingesnėse valstybėse. Anglijoje ir Velse balandžio viduryje buvo užfiksuotas didžiausias mirtingumas per visą šimtmetį. Mirčių skaičius čia išaugo 76 proc., o „papildomų“ mirčių buvo 58 proc. daugiau.

„Jeigu mes norime geriau suprasti, kaip skirtingos valstybės tvarkosi su pandemija ir kaip ji paveikė visuomenės sveikatą, geriausia yra skaičiuoti papildomas mirtis“, – teigė Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos profesorius Davidas Leonas.

Ekspertai perspėjo, kad yra užfiksuotas rimtas atsainumas tikrinant dėl COVID-19 senelių namus, kur mirties grėsmė yra ypač jaučiama. „Vos pora valstybių ėmė sistemiškai tirti žmones globos namuose“, – teigė Londono ekonomikos mokyklos tyrėja Adelina Comas-Herrera. 

2020 04 27 12:48
Spausdinti