Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, rugsėjo 16 d.


KONSTITUCINIS TEISMAS
Tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai, bet jų kadenciją reikia baigti
BNS
Fotobankas
Merai.

Prieš šešerius metus Lietuvoje įvesti tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai, pirmadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT).

„Pažymėtina, kad teisės požiūriu tiesioginiai merų rinkimai, kai jį rinktų savivaldybės bendruomenė, yra įmanomi tik pakeitus Konstituciją“, – pareiškė teismas.

Šis KT nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, tai yra baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.

„Tai reiškia, kad 2019 metų (ir paskesniuose) rinkimuose išrinkti savivaldybių merai galės vykdyti savo pareigas iki savo kadencijos pabaigos. Tačiau 2023 metais tiesioginiai savivaldybių merų rinkimai bus įmanomi tik tuo atveju, jeigu iki tol bus padarytos atitinkamos Konstitucijos 119 straipsnio pataisos“, – pažymėjo teismas.

KT taip pat pabrėžė, kad nagrinėdamas šią bylą, jis nesprendė tiesioginių merų rinkimų tikslingumo klausimo. Šio teismo pirmininko Dainiaus Žalimo teigimu, Konstitucinis Teismas nagrinėjo tik teisės klausimus.

Konstitucijoje, anot KT, yra įtvirtintas lygus ir vienodas mandatas visiems išrinktiems politikams, nepaisant to, kaip jie išrinkti, ir jokių išimčių nėra numatyta. „Savivaldybių tarybų nariai negali būti nelygūs savo konstituciniu statusu“, – teigė D. Žalimas.

Anot jo, pagal Konstituciją, kiekvienas savivaldybės tarybos narys atstovauja visai atitinkamai teritorinei bendruomenei, visi jie yra lygūs, turi turėti vienodas galimybes dalyvauti tarybos darbe, vienodas teises būti išrinkti į pareigas savivaldybės taryboje, lygią balso teisę priimant savivaldybės tarybos sprendimus.

KT taip pat akcentavo, kad savivaldybių tarybų nariams negali būti suteikti vykdomųjų institucijų įgaliojimai.

„Dėl išskirtinio išrinkimo į pareigas būdo ir įstatymų suteiktų specifinių savarankiškų įgaliojimų meras, nors ir būdamas savivaldybės tarybos narys, kartu yra Konstitucijoje nenumatyta savivaldybės institucija, kuri nėra nei atstovaujamoji institucija (savivaldybės taryba), nei savivaldybės tarybos sprendimu sudaroma vykdomoji ar kitokia institucija“, – teigiama nutarime.

Anot jo, pagrindiniam šalies įstatymui prieštarauja ir įstatymuose įtvirtintas reikalavimas, kad į mero pareigas gali kandidatuoti tik Lietuvos pilietis, tuo metu kitiems tarybos nariams toks reikalavimas nekeliamas.

KT teigimu, Konstitucija taip pat garantuoja demokratinį principą, jog vienasmenė valdžia turi būti ribojama. Anot teismo, įvedus tiesiogiai renkamą vienasmenę instituciją, pavyzdžiui mero, turėtų būti nustatyta, kiek kadencijų tas pats asmuo gali eiti tokias renkamas pareigas.

Šioje byloje yra viena atskiroji nuomonė.

Dėl tiesioginių merų rinkimų į KT buvo kreipęsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, tačiau tarp pasirašiusiųjų buvo ir keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“.

Jie kėlė klausimą, ar buvo galima Lietuvoje įteisinti tiesioginius merų rinkimus nepakeitus Konstitucijos.

Seimo nariams kilo abejonių, ar skirtingas mero ir savivaldybės tarybos narių rinkimo būdas, išskirtinė ir plati tiesiogiai išrinkto mero kompetencija, iš dalies įsiterpianti į savivaldos vykdomosios institucijos kompetenciją, neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai vienpakopei savivaldos sistemai. 

Jų teigimu, Konstitucija nediferencijuoja tarybos narių, o atvirkščiai, – įtvirtina visiems vienodą teisinį reguliavimą.

Tiesioginiai merų rinkimai Lietuvoje įvesti 2015 metais. Savivaldybių merai jau du kartus rinkti tiesiogiai. Anksčiau merus rinkdavo savivaldybių tarybos.

Kviečia ieškoti teisinio sprendimo

Premjerė Ingrida Šimonytė sako palaikanti merų rinkimų tvarką ir kviečia ieškoti galimo teisinio sprendimo. „Iš principo pačius tiesioginius merų rinkimus aš palaikau, bet jie neturėjo būti apibrėžti vienu sakiniu vietos savivaldos įstatyme. Kviečiu dėl merų rinkimų rasti tokį sprendimą, kuris atitiktų Konstituciją arba būtų joje įtvirtintas“, – komentare BNS teigė premjerė.

Anot jos, Seime yra suburta speciali darbo grupė, kuri „į šį klausimą gilinsis ir pasiūlys sprendimus“. „Tad raginu visas politines jėgas susitelkti ir rimtai padirbėti bendram labui“, – sakė Vyriausybės vadovė.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tiesioginiai merų rinkimai yra svarbūs vietos savivaldai ir stiprina instituciją, todėl esant reikalui ragina galvoti ir apie galimą Konstitucijos keitimą.

„Gerovės valstybės vienas svarbiausių prioritetų yra pilietinės galios augimas. Prezidento nuomone, tiesioginiai merų rinkimai stiprina mero institucijos svarbą vietos savivaldos raidos kontekste, didina savivaldos rinkimų aktyvumą, merų veiklos stabilumą. Prezidento nuomone, rinkimų tvarka, kai merus išrenka savivaldybės tarybos valdančioji dauguma, viso to neužtikrina“, – teigiama Prezidentūros išplatintame pranešime.

„Prezidentas nekvestionuoja Konstitucinio Teismo sprendimo, bet kviečia Seimo narius, politines partijas, savivaldybių atstovus ir bendruomenes diskutuoti ir aktyviai siūlyti sprendimus, kaip užtikrinti, kad Lietuvos piliečių tiesioginė įtaka regionų politikai ir regionų valdymui augtų, reikalui esant, svarstant net apie atitinkamų Konstitucijos pataisų priėmimo galimybę“, – tvirtina Prezidentūra.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2021 04 19 14:19
Spausdinti