Meniu
Prenumerata

penktadienis, gegužės 14 d.


TEISĖSAUGOS KONTROLĖ
Teisėsaugos sekamų asmenų toliau mažėja, advokatūra šią statistiką vadina niekine
BNS
Fotobankas

Pernai daugiau nei dešimtadaliu sumažėjo asmenų, prieš kuriuos Lietuvoje vykdyti kriminalinės žvalgybos veiksmai, rodo prokuratūros ataskaita.

Tačiau advokatūros atstovų teigimu, ši statistika nieko nereiškia, nes nėra užtikrinta reali tokių veiksmų teisėtumo kontrolė.

Anot Generalinės prokuratūros ataskaitos, 2020 metais 3369 asmenims sankcionuoti Kriminalinės žvalgybos įstatyme numatyti veiksmai – sekimas, pokalbių klausymasis, susirašinėjimo kontrolė, slaptas patekimas į patalpas ir pan.

2019 metais tokių asmenų buvo 3849.

Pernai teisėsaugos pareigūnai iš viso kontroliavo 9146 telefono ryšio numerius, elektroninio pašto adresus ir galinius įrenginius. Tai yra 900 mažiau nei užpernai.

„Nuo 2016 metų stebima nuosekli kontroliuotų asmenų ir telefono ryšio numerių, elektroninio pašto adresų ir galinių įrenginių skaičiaus mažėjimo tendencija. 2020 metais kontroliuotų asmenų skaičius, palyginti su 2019 metais, sumažėjo 12 proc., o telefono ryšio numerių, elektroninio pašto adresų ir galinių įrenginių – 9 procentais“, – nurodoma prokuratūros ataskaitoje.

Per 2012–2020 metus asmenų, kuriems taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmai, skaičius mažėjo 53 procentais.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė BNS sakė, kad pernai mažiau asmenų kontroliuoti, nes stebima nusikalstamumo mažėjimo tendencija.

„Manau, kad pirmiausia tai yra dėl to, kad mažėja nusikalstamumas, atliekama mažiau kriminalinės žvalgybos bylų – yra tokia statistika, kad jų mažėja, – taip pat mažėja telekomunikacijų ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės apimtis. Manau, kad tai ir sąlygojo, jog mažiau pradėta kriminalinės žvalgybos bylų ir mažiau asmenų kontroliuojama“, – teigė ji.

Generalinės prokuratūros ataskaitą nagrinėjusios Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas konservatorius Kęstutis Masiulis BNS sakė, kad jam gerą įspūdį paliko ir „tarnybų darbas, ir prokuratūros vykdoma kontrolė“.

„Tuo pačiu galime pastebėti, kad ir kriminalinės žvalgybos teisę turinčių institucijų darbas yra pasiekęs brandą, nes į prokuratūrą kreipiamasi gauti sankciją kriminalinei žvalgybai tik turint tikrai svarius argumentus, o daugelis bylų pasiekia teismus. Šiuo požiūriu Lietuva niekaip neišsiskiria iš kitų Europos Sąjungos valstybių“, – tvirtino K. Masiulis.

Anot jo, labai gerą įspūdį paliko tai, kad labai mažai kreipimųsi dėl kriminalinės žvalgybos priemonių taikymo atmetama.

„Šis skaičius yra nykstamai mažas, netoli nulio“, – BNS teigė parlamentaras.

Tuo metu Lietuvos advokatūros vadovas Ignas Vėgėlė įsitikinęs, kad šis beveik nuliui lygus skaičius liudija, jog nėra realios kontrolės, ar pareigūnų prašymai sekti asmenis yra pagrįsti.

„Teismų sankcijos išduodamos daugiau kaip 99 proc. atvejų. Tai rodo, kad nevyksta net ir teisminė kontrolė, o apie prokuratūros kontrolę, kuri turėtų būti pirmoji kontrolės grandis, mes išvis negalime pasakyti nieko pozityvaus“, – BNS sakė Advokatų tarybos pirmininkas.

„Kai advokatūra kreipėsi su užklausimais apie kontroliuojamų asmenų problematiką, atsakymas buvo: kreipkitės į konkrečias kriminalinės žvalgybos institucijas. Ką tai sako? Tai sako, kad prokuratūra net neprisiima vadovaujamo vaidmens kontroliuojant kriminalinės žvalgybos institucijas“, – tvirtino jis.

Pasak I. Vėgėlės, kol nebus nepriklausomos, tikros teismų kontrolės, kol asmuo negalės apskųsti neteisėto sekimo, tol labai sunku bus konstatuoti, kad kas nors yra  kontroliuojama. 

„Yra aibės visokių būdų, kaip galima kontroliuoti asmenį, jo klausytis, sekti ir be prokuroro sankcijos“, – teigė jis.

Advokatūros atstovas pabrėžė, kad šiame procese visiški beteisiai yra niekuo nenusikaltę asmenys.

„Tie, kurie padarė nusikaltimus, gali pasitikrinti, ar teisėtai prieš juos vykdytas sekimas, per baudžiamojo proceso procedūras, o tie, kurie nieko nepadarė, bet kurie nujautė, kad buvo sekami neteisėtai, jie neturi absoliučiai jokių teisių pagal dabartinį reguliavimą“, – tvirtino I. Vėgėlė.

„Todėl dabar sakyti, kad kas nors sumažėjo ar padaugėjo... Šiandien sumažėjo, rytoj gal vėl padaugės. Čia toks žaidimas statistika“, – pridūrė jis.

Prokuratūros duomenimis, atlikus kriminalinės žvalgybos veiksmus, pernai pradėti 466 ikiteisminiai tyrimai (1,3 proc. daugiau negu 2019 metais), ir 397 kriminalinės žvalgybos tyrimai (2,5 proc. mažiau negu 2019 metais). 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2021 04 26 12:18
Spausdinti