Meniu
Prenumerata

pirmadienis, gruodžio 6 d.


EUROPOS VADOVŲ TARYBA
Tai, ko kitiems matyti negalima: ką kalbės G. Nausėda per ES lyderių „zoomą“?
Evaldas Labanauskas, specialiai IQ iš Briuselio
LRP

Vakcinos, sienų uždarymas, skiepų pasai – tokios bus pagrindinės temos ketvirtadienio vėlyvą popietę įvyksiančioje nuotolinėje ES vadovų vaizdo konferencijoje, kurioje dalyvauja prezidentas Gitanas Nausėda. 

Penktadienį planuojama aptarti ES saugumo ir gynybos klausimus bei Pietų kaimynystės reikalus.

Laukia geros žinios?

„Mūsų prioritetas tebėra vakcinavimo paspartinimas visoje ES. Tai reiškia, kad turime paspartinti leidimų išdavimo vakcinoms procesą ir jų gamybą bei pristatymą. Tam reikės, pavyzdžiui, surasti sprendimus, kaip sutelkti gamintojus tiekimo grandinėse, kad ES būtų paspartinta gamyba. Taip pat reikės užtikrinti, kad vakcinų tiekimas būtų nuspėjamas, o farmacijos bendrovės vykdytų savo įsipareigojimus“, – savo laiške ES vadovams rašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis.

Teigiama, kad ypač daug priekaištų dėl vakcinų tiekimo sutrikimų sulaukusi Europos Komisija suteiks šiek tiek optimistiškų žinių apie skiepų pristatymo apimtis – esą balandį turėtų įvykti lūžis.

Kaip teigia ES pareigūnai, kovo mėnesį Europos vaistų agentūra turėtų patvirtinti dar vieną – „Johnson & Johnson“ – vakciną, kuri, JAV maisto ir vaistų administracijos teigimu, labai veiksmingai apsaugo nuo sunkių koronavirusinės infekcijos formų ir Pietų Afrikoje bei Brazilijoje aptiktų COVID-19 mutacijų.

Kaip pranešė „Bloomberg“, Londone įsikūrusi tyrimų kompanija „Airfinity Ltd“ taip pat prognozuoja, kad ES gali pavykti iki rugpjūčio pabaigos paskiepyti 75 proc. gyventojų. Nors vis dar farmacijos kompanijos pristato mažiau vakcinų, nei planuota, visgi žada, kad netrukus viskas bus pagal planą.

Nuotolinio ES lyderių susitikimo išvakarėse, antradienį, penkių šalių narių vadovai, tarp jų prezidentas G. Nausėda, išsiuntė laišką Ch. Micheliui, kuriame raginama neatidėliotinai imtis veiksmų, kad būtų padidintos vakcinų gamybos apimtys Europoje – nuo dabartinių gamyklų išeigų koregavimo iki naujų statybos.

Pasak prezidentūros, pati Lietuva jau prisideda prie vakcinų gamybos, bet gali labiau įsitraukti į šią veiklą.

„Thermo Fisher Scientific“ gamina pažangiausių iRNR vakcinų komponentus, kurių eksportas jau sudaro reikšmingą dalį viso Lietuvos eksporto. Mūsų gyvybės mokslų industrija jau šiuo metu vienija daug stiprių ir pažangių tiek lietuviško, tiek užsienio kapitalo įmonių. Manome, kad Lietuva gali padaryti ir daugiau: ateityje galime vystyti ir pačių pažangiausių bei saugiausių vakcinų gamybą mūsų šalyje“, – teigė prezidento vyr. patarėjas Simonas Krėpšta.

Kaip sustabdyti COVID-19 ir neužsidaryti?

Būtent koronaviruso mutacijos paskatino didelę dalį ES šalių iš esmės užsidaryti ir sutrikdyti vieną pamatinių ES principų – laisvą asmenų ir prekių judėjimą. ES lyderiai diskutuos ir šiuo klausimu, t. y. kaip užkirsti kelią mutacijų plitimui, bet nevisiškai uždaryti sienas, kaip įvyko praėjusį pavasarį. Europos Komisija išsiuntė 6 šalims, tarp kurių Belgija, įspėjimus dėl sienų uždarymo, tiksliau, patarimus, kaip sušvelninti dabar vykdomą griežtą sienų kontrolę, kuri jau sutrikdė Europos logistikos grandinę.

„Dabar situacija geresnė, nes keičiamasi informacija ir nėra tokių nenuspėjamų pasekmių ištisiems regionams“, – Briuselyje akredituotiems žurnalistams sakė aukštas ES pareigūnas. Tikėtina, kad ES lyderiai dar kartą paragins atsisakyti neesminių kelionių.

„Viruso plitimui suvaldyti dar gali prireikti priemonių, kuriomis būtų ribojamos nebūtinos kelionės. Vis dėlto ypač svarbus tebėra prekių ir paslaugų srautas bendrojoje rinkoje ir žaliesiems koridoriams tenkantis vaidmuo“, – laiške lyderiams rašė Ch. Michelis.

Skiepų pasai ir skiepai kitiems

Dar vienas svarbus klausimas – skiepų / imuniteto sertifikatai arba pasai. Pasak minėto pareigūno, šiuo klausimu smarkiai pasistūmėta.

„Techninis darbas vyksta sparčiai, esminis klausimas – nuo kada nuspręsime juos naudoti“, – sakė jis ir pridūrė, kad lieka daug „bet“, nes „vakcinacija nereiškia, kad asmuo nenešioja viruso, todėl gali būti privaloma daryti testus, net jei turi sertifikatą“.

Lietuva palaiko imuniteto pasų idėją, nors apie konkrečią jų taikymo pradžios datą kalbėti dar anksti.

Vakcinų tiekimas trečiosioms šalims – irgi ES lyderių susitikimo dienotvarkėje. Tarkime, Ukraina tik šią savaitę gavo pirmąją nedidelę skiepų partiją, kitos Lietuvos sąjungininkės Rytuose iki šiol neturi vakcinų. Praėjusią savaitę Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas „Financial Times“ teigė, kad Europa ir JAV turėtų nedelsdamos skirti bent 5 proc. turimų skiepų besivystančioms šalims, kuriose vakcinacija sunkiai įsibėgėja, ir Rusija su Kinija bando tuo pasinaudoti bei taip padidinti savo įtaką. Tiesa, jis kalbėjo apie Prancūzijai labai svarbią Afriką.

Lietuva suinteresuota pagalba vakcinomis Ukrainai, Gruzijai ir Moldovai.

„Prezidentas palaiko idėją, kad ES suformuotas pagalbos vakcinomis mechanizmas Vakarų Balkanų šalims yra tinkamas pagrindas vystyti ir pagalbos vakcinomis Rytų Partnerystės šalims mechanizmą. Prezidentas susitikimo metu pasisakys apie tokio mechanizmo sukūrimo ir įveiklinimo poreikį“, – teigė prezidento vyr. patarėjas S. Krėpšta, bet pridūrė, kad apie konkrečius skaičius dar anksti kalbėti, nes pirmiausia būtinas bendras valstybių narių sutarimas dėl sprendimo ir principų.

Turint omenyje, kad vakcinų trūksta ES ir šalys narės velkasi pasaulinių vakcinacijos lenktynių gale, trečiosios šalys neturėtų sieti didelių vilčių su šiuo nuotoliniu ES lyderių susitikimu.

Saugumas ir kiti klausimai

Taip pat ketvirtadienį ES lyderiai aptars bendrą ES sveikatos politiką. Penktadienio vaizdo konferencija, kuri prasidės ryte, bus skirta saugumo ir gynybos klausimams, kibernetiniams išpuoliams ir hibridinėms grėsmėms.

„Prasidėjus vaizdo konferencijai prie mūsų prisijungs NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ir pasikeisime nuomonėmis apie ES ir NATO bendradarbiavimą. Tada svarstysime, kaip gerinti mūsų bendrus pajėgumus reaguoti į saugumo iššūkius ir grėsmes. Vyriausiasis įgaliotinis Josephas Borrellis mus informuos apie darbą, atliekamą strateginio kelrodžio srityje“, – rašė laiške Ch. Michelis.

Vadovų vaizdo konferencijos pabaigoje – ES santykiai su pietinėmis kaimynėmis.

2021 02 25 16:04
Spausdinti