Liepos pabaigoje šoktelėjus užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičiui, Lietuvos Vyriausybė rugpjūtį turės ieškoti sprendimų, kaip elgtis, jei kiltų antra epidemijos banga.
Tačiau akivaizdu, kad visuotinio karantino, koks buvo įvestas kovo mėnesį, rudenį bus bandoma išvengti. Bent jau liepos pabaigoje iš ministrų kabineto sklido signalai, kad bus imamasi papildomų saugumo priemonių, bet „uždaryti“ ekonomiką būtų kraštutinis sprendimas. Kol kas Vyriausybė nepateikė konkrečių scenarijų, kokiais atvejais būtų imtasi vienokių ar kitokių ribojimų, taip pat neaiški pozicija dėl švietimo įstaigų veiklos.
Tikėtina, kad daugėjant užsikrėtusiųjų šįkart Europos šalys rinktųsi Švedijos kelią, kuri vienintelė ES neįvedė karantino. Dėl to Švedija sulaukė kritikos, nes Šiaurės kaimynėse užsikrėtimų ir mirties atvejų buvo gerokai mažiau. Liepos 26 d. duomenimis, Švedijoje 100 tūkst. gyventojų teko 55,7, Danijoje – 10,6, Norvegijoje – 4,8 mirties atvejo. Pagal šį rodiklį Švedija buvo penkta Europoje (žr. grafiką).
Bet koronaviruso statistika priklauso ir nuo tiriamų žmonių skaičiaus, ir nuo metodikos, kada mirties priežastimi laikomas koronavirusas. Be to, dėl apribotos sveikatos įstaigų veiklos daugelyje šalių padaugėjo mirties nuo kitų ligų atvejų, karantino padariniai visuomenės sveikatai bus jaučiami dar ne vienus metus. Lietuvoje praėjus pusantro mėnesio po karantino pabaigos valstybinių sveikatos įstaigų veikla vis dar buvo sutrikdyta.
Švedijos elgesį pateisinantys mokslininkai sako, kad išvadas daryti dar anksti ir koronaviruso įtaką bus galima įvertinti po metų. Taip pat nesutariama dėl kolektyvinio imuniteto poveikio, galbūt labiau nukentėjusios šalys bus atsparesnės per antrą bangą.
