Meniu
Prenumerata

trečiadienis, gruodžio 8 d.


MIGRANTAI
Susiduriant su migrantų krize, Lietuvoje stiprėja neigiamas pabėgėlių vertinimas
BNS
BNS
Migrantai Lietuvoje.

Lietuvai susiduriant su neteisėtai sieną kirtusių migrantų iš Baltarusijos krize, šalyje stiprėja neigiamas pabėgėlių vertinimas, rodo tyrimo rezultatai.

Reprezentatyvią gyventojų apklausą atliko kompanija „Baltijos tyrimai“, ją užsakė Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto (LSMC SI) Etninių tyrimų skyrius ir nevyriausybinė organizacija „Diversity Development Group“.

„Jeigu žvelgiame bendrai į visus klausimus, konkrečiai – į pabėgėlių grupę, matome, kad nuostatos yra pasikeitusios į negatyvią pusę, jos yra sustiprėjusios“, – per spaudos konferenciją antradienį sakė migracijos sociologė, nevyriausybinės organizacijos atstovė Giedrė Blažytė.

Pasak jos, nuostatos yra panašios į 2016-uosius, kai Europos Sąjunga susidūrė su migrantų krize prie pietinių bloko sienų.

„Tiesa, ta situacija buvo truputėli toliau nuo mūsų“, – teigė G. Blažytė.

Anot tyrimo medžiagos, daugiau nei du trečdaliai apklaustųjų atsakė, kad per pastaruosius penkerius metus jų požiūris į pabėgėlius pablogėjo, beveik dešimtadalis teigė, jog požiūris pagerėjo.

Šiuo metu pabėgėlių kaimynystėje nenorėtų gyventi 47,1 proc. žmonių, pernai tokių buvo 27 proc., dirbti vienoje vietoje nenorėtų 27,7 proc. apklaustųjų, praėjusiais metais – 19 procentų.

Būsto pabėgėliams nenorėtų išnuomoti 48,3 proc. respondentų, pernai tokių buvo 27 procentai.

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atlikta šių metų rugsėjo 17–spalio 3 dienomis, apklausti 1004 vyresni nei 18 metų šalies gyventojai.

Pranešimai žiniasklaidoje – pagrindinis informacijos šaltinis

G. Blažytės teigimu, panašios tendencijos fiksuojamos kalbant ir konkrečiai apie irakiečius, sirus – dažniausiai su migracija siejamas tautybes.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad lietuviai pozityviausiai vertina studijuoti atvykstančius ne Europos Sąjungos piliečius, o prasčiausiai – neteisėtai sieną kirtusius asmenis.

„Labai svarbų aspektą vaidina ir tai, kokiai religinei grupei žmogus priklauso. Kaip pavyzdį galima pateikti karo pabėgėlius krikščionis, tokių asmenų grupės priėmimui pritartų apie 60 proc. apklausos dalyvių. Jei žiūrėtume į karo pabėgėlius musulmonus, tokiai asmenų grupei pritartų apie 26 proc. tyrimo dalyvių“, – kalbėjo sociologė.

Pasak nevyriausybinės organizacijos atstovės, šie atsakymai atspindi retoriką viešojoje erdvėje.

Remiantis tyrimo medžiaga, su neteisėtai sieną kirtusiais migrantais tiesiogiai susidūrė kiek mažiau nei procentas apklaustųjų, du trečdaliai apie juos teigė sužinoję iš žiniasklaidos.

Panašios tendencijos kalbant ir apie kitas migrantų iš trečiųjų šalių grupes: pasiprašiusius ar gavusius prieglobstį, turinčiuosius savo verslą.

„Visuomenės nuostatos yra svarbus rodiklis, kuris atskleidžia visuomenės toleranciją. (...) Tai, kad Lietuvos gyventojai savo nuomonę apie migrantus susikuria ne iš asmeninės patirties, o iš informacijos viešojoje erdvėje, ir tai, kaip tam tikri įvykiai vaizduojami žiniasklaidoje, turi tiesioginės įtakos visuomenės nuostatų kaitai“, – dėstė G. Blažytė.

Apeliavo į žiniasklaidos atsakingumą

Spaudos konferencijoje dalyvavusi žiniasklaidos kokybę skatinančio judėjimo „Media4Change“ vadovė Neringa Jurčiukonytė atkreipė dėmesį, kad, šaliai susidūrus su neteisėtos migracijos iš Baltarusijos krize, apie tai ėmė rašyti ir žiniasklaida, kurioje neteisėtai sieną kirtę asmenys įvardyti kaip „nelegalūs migrantai“.

Pasak jos, tai yra „žalingas ir neetiškas terminas“.

„Jis yra netikslus, neatitinka demokratinių vertybių ir yra žalingas. Jungtinės Tautos rekomenduoja jo nenaudoti. (...) Jei detaliau ir tiksliau įvardinant, tai „neteisėtai kirtęs sieną“ ir panašūs terminai būtų tinkami. JT rekomenduoja „nereguliarus migrantas“, „migrantas be dokumentų“. Sinonimų yra ganėtinai daug“, – sakė N. Jurčiukonytė.

Pasak jos, svarbu kalbėti apie veiksmą, o ne apie asmens ypatybę.

„Žmogus negali būti nelegalus. Jei nusižengia vairuotojas, tai nesakome, kad vairuotojas yra nelegalus“, – aiškino „Media4Change“ vadovė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad nuo liepos pranešimų, kuriuose minimi „nelegalūs“ migrantai, sumažėjo. Judėjimo vadovė tai siejo su „Media4Change“ išplatintu viešu kreipimusi ir diskusija žiniasklaidoje.

N. Jurčiukonytė atkreipė dėmesį ir į tai, kad žiniasklaidoje dominuojantys pašnekovai yra politikai ir pareigūnai, mažiausia dėmesio skiriama aktyvistams ir patiems migrantams.

Praėjusią savaitę Baltarusijos pasienyje su Lenkija susitelkė keli tūkstančiai migrantų. Jie pasienyje įkūrė stovyklas ir vis bando pralaužti užkardas, kad patektų į Lenkiją.

Lietuvos pareigūnai baiminasi panašaus scenarijaus prie savo sienos su Baltarusija, todėl šalies pasienyje įvesta nepaprastojo padėtis.

Į Lietuvą šiemet neteisėtai pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų, beveik 7 tūkst. užsieniečių apgręžti pasienyje.

Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2021 11 16 12:44
Spausdinti