Meniu
Prenumerata

trečiadienis, birželio 16 d.


ATLYGINIMAI
„Sodra“: nepaisant 11 proc. išaugusių darbo pajamų visuomenės grupių atskirtis nemažėja
BNS
Unsplash

Vidutinės darbo pajamos Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį augo dešimtadaliu, o apdraustųjų skaičius grįžo į ikipandeminį lygį, teigia „Sodra“. Vis dėlto daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių žmonių pajamų atskirtis nemažėja, o pandemija labiau paveikė socialiai jautresnes visuomenės grupes.

„Sodros“ duomenimis, pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laiku pernai, visą mėnesį dirbusių gyventojų vidutinės darbo pajamos išaugo 11 proc. iki 1465 eurų (iki mokesčių arba 937 eurų juos atskaičius).

Pasak „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėjos Kristinos Zitikytės, priėmimų ir  atleidimų balansas rodo, jog tendencijos ir toliau išliks palankios. Anot jos, atlyginimų augimą lėmė minimalios algos didinimas, priedai medikams.

„Bendros tendencijos, mikroklimatas buvo nepalyginamai švelnesnis nei pernai metų pradžioje, mažesnis žmonių skaičius, kuriems išduoti nedarbingumo pažymėjimai, apdraustųjų skaičius, didesnis priėmimų skaičius. Nuotaikos buvo palankios darbo pajamų augimui“, – spaudos konferencijoje sakė „Sodros“ analitikė“

Anot K. Zitikytės, pandemija didesnės įtakos turėjo apgyvendinimo ir maitinimo, kelionių veiklose. Tuo metu informacijos ir ryšių, finansų ir draudimo įmonės lengviau perkėlė darbuotojus „į namus“ ir galėjo tęsti veiklą.

„Sodros“ duomenimis, šių metų kovą, palyginti su pernai vasariu, kai karantinas dar nebuvo paskelbtas, apgyvendinimo ir maitinimo įmonių darbuotojų skaičius vis dar buvo 20 proc. mažesnis, kelionių įmonių – 5 proc., meno, pramogų ir poilsio organizavimo veiloje – 6 proc. 

Pirmąjį šių metų ketvirtį vis dar mažiau žmonų dirbo didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, gamyboje, švietime, tačiau daugiau – informacijos ir ryšių, transporto veikloje.

Vidutinės darbo pajamos kovą, palyginti su pernai vasariu, labiausiai – 27 proc. – išaugo sveikatos priežiūros įstaigose, daugiau nei vidutiniškai jie augo prekyboje (13 proc.), apdirbamojoje gamyboje (13 proc.), švietime (17 proc.), profesinėje ir mokslinėje veikloje (14 proc.) Labiausiai nukentėjusių veiklų darbuotojų pajamos taip pat augo, tačiau lėčiau.

„Sodra“ pastebi, jog nuo 2015 metų mažėjęs darbo pajamų „ant popieriaus“ atotrūkis pernai paaugo. Penktadalio daugiausiai ir mažiausiai uždirbančiųjų vidutinės pajamos pernai skyrėsi 6,5 karto, o  2019 metais – 6,3 karto. Pajamų „į rankas“ atotrūkis 2019-2020 metais siekė 5,1, nors prieš tai kelerius metus taip pat mažėjo.

Be to, apdraustųjų, uždirbančių mažiausiai – iki 900 eurų (iki mokesčių) – mažėjo, bet daugėjo uždirbančių daugiau nei vidutiniškai.

„Iš darbo rinkos iškrito mažesnes pajams turintys. Tikėtina, kad tie, kurie uždirbo pačias mažiausias pajamas, staiga neperbėgo į kitą barikadų pusę, o dažniau galėjo vykti tiesiog pasitraukimas iš darbo rinkos“, – sakė K. Zitikytė.

Darbo rinkoje mažėja dirbančių netekto darbingumo pensijos gavėjų: 2019 metų pradžioje jų buvo 45 tūkst., 2020 metų pradžioje – beveik 44 tūkst., o šiemet – daugiau nei 41 tūkst.

Moterų vidutinės darbo pajamos augo sparčiau negu vyrų  – kovą, palyginti su pernai kovu, jos augo atitinkamai 18 ir 14 proc. 

Anot K. Zitikytės, tokią situaciją lėmė tai, kad daugiau moterų dirba labiausiai paveiktuose sektoriuose nuo apgyvendinimo ir maitinimo (74 proc.) iki švietimo (78 proc.) bei medicinos (86 proc.).

„Sodros“ duomenimis, pernai šalyje dirbančių užsieniečių skaičius smuko 13 procentų.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2021 05 18 10:39
Spausdinti