Meniu
Prenumerata

antradienis, rugpjūčio 11 d.
ES FINANSAVIMAS
„Skaičių magija“ ES biudžete: kas svarbiausia Lietuvai
BNS
Scanpix
Gitanas Nausėda

Europos Sąjungos lyderiai antradienį patvirtino 2021–2027 metų Europos Sąjungos biudžetą ir ekonomikos gaivinimo fondą po koronaviruso krizės.

Bendra europinės paramos suma Lietuvai naujoje finansinėje perspektyvoje siekia 14,5 mlrd. eurų. Tai yra 1,7 mlrd. eurų daugiau nei 2014–2020 metais.

Remdamasi dokumentais ir Lietuvos institucijų informacija, naujienų agentūra BNS pristato Lietuvai aktualiausius rodiklius:

1. Atsigavimo fondas. Naujas fondas bus sukuriamas Europos Komisijai rinkose pasiskolinus 750 mlrd. eurų. Iš jo kaip negrąžinama parama valstybėms bus skirta 390 mlrd. eurų, kita dalis bus teikiamos kaip paskolos. Lietuvai numatyta 2,4 mlrd. eurų subsidijų, šalis iš fondo galės pasiskolinti 3 mlrd. eurų. Po valstybių narių derybų sumos yra mažesnės, nei gegužę siūlė Europos Komisija.

2. Žemės ūkis. Tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams augs nuo dabartinių 177 eurų už hektarą iki 200 eurų 2022 metais. Vėliau išmokos kasmet turėtų šiek tiek augti pagal sudėtingą formulę ir artėti prie ES vidurkio. Įtvirtinta išlyga, kad 2027 metais minimali išmoka sieks 215 eurų už hektarą.

3. Sanglaudos parama. Skurdesnių regionų atsilikimui mažinti skiriama vadinamoji sanglaudos parama Lietuvai mažėja, ekonominiams rodikliams priartėjus prie ES vidurkio. Esminės nuostatos vadovų derybų metu nepakito:

* numatytas saugiklis, kad mažėjimas negali viršyti 24 proc.;

* palikta kompensacija dėl emigracijos, kuria gali pasinaudoti Lietuva ir Latvija. Lietuvai ji siekti apie 180 mln. eurų;

* ES lėšomis galės būti finansuojama iki 85 proc. projektų sumos. Ši nuostata būtų taikoma vienam iš dviejų Lietuvos regionų – tam, kuriame ekonominiai rodikliai yra žemesni ir kuris neapima Vilniaus. Vilniaus regione ES lėšomis būtų galima dengti iki 40 proc. projektų sumos.

4. Ignalinos AE uždarymas. 2021–2027 metais Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbams numatoma 490 milijonų eurų. Lietuvai tektų prisidėti 14 proc. savo biudžeto lėšų.

5. Karaliaučiaus tranzitas. ES skirs Lietuvai 189 mln. eurų įgyvendinti vadinamajai Specialiajai tranzito schemai, kuria naudojasi Rusijos piliečiai, keliaujantys per Lietuvą tarp pagrindinės Rusijos dalies ir Karaliaučiaus srities.

Kitos svarbios nuostatos:

* biudžete lieka nuoroda į „Rail Balticos“ geležinkelių projektą;

* kariniam mobilumui numatoma skirti pusantro milijardo eurų – šiomis lėšomis būtų galima tvarkyti kelius ir tiltus karinės technikos logistikai.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 07 21 08:01
Spausdinti