Meniu
Prenumerata

sekmadienis, liepos 12 d.
FINANSŲ KRIZĖ
Seimas pritarė 2009 metų krizės tyrimo išvadoms
BNS
Fotobankas

Seimas ketvirtadienį patvirtino parlamentinio maždaug dvejus metus trukusio tyrimo dėl aplinkybių, lėmusių 2009-2010 metų ekonominę krizę Lietuvoje, išvadas.   

Už jas balsavo 63 Seimo nariai, prieš – 41, o susilaikė septyni. 

Opozicija priekaištavo tyrimą inicijavusiems valdantiesiems, kad ir jie netinkamai valdo pastarojo meto „savo (koronaviruso –  BNS) krizę“, nes nuo epidemijos nukentėjusiam verslui iki šiol skirta 10-11 proc. žadėtos paramos. 

Valdantieji aiškino, kad tyrimas atskleidė klaidas, iš kurių dabar pasimokyta. 

„Valstietis“ Valius Ąžuolas priekaištavo, kad prieš dešimtmetį nebuvo kaupiami rezervai, valstybė brangiai skolinosi, buvo mažinamos išmokos, pensijos ir atlyginimai, o bankai buvo prižiūrimi netinkamai 

„Dėl politikų veiksmų teko mokėti visai valstybei“, –  teigė jis.   

Ekonomikos komiteto narys konservatorius Jurgis Razma apkaltino valdančiuosius, kad jie „atmestinai žiūrėjo į tyrimo užbaigimą“. Pasak jo, svarbiausia tyrime buvo ne išvados, o „prezidentinė kampanija“.

„Dabar tvirtiname Seimo nutarimą, kur yra tik vienintelis sakinys: pritarti tyrimo išvadoms. Jeigu pažiūrėti į pačias išvadas, į jų pabaigą, ten yra parašyta: komitetas siūlo Generalinei prokuratūrai kažką, pačiam Seimui, Vyriausybei, jeigu mes šitų komiteto siūlymų neperkeliame į Seimo nutarimą, vadinasi, ir liks tik komiteto siūlymai. Ačiū už tokį sprendimą, vadinasi, Seimui jie nėra priimtini, tai liko tik komiteto lygio siūlymai“, – teigė jis.  

Konservatorius Kęstutis Masiulis teisindamas tuometinius politikų sprendimus – tuo metu valdžioje buvo ir konservatoriai – juos palygino su gaisru: „Kada yra gaisras, gaisrininkai pridaro žalos: ištrypia, nudrasko kažką, ne visai tiksliai užgesina, apipila ir panašiai. Tuo metu buvo gaisras (...), o dabar atsiranda gudručių, moralistų, kurie aiškina, kaip reikėjo atsargiau gesinti gaisrą“. 

Biudžeto ir finansų komiteto narė Gintarė Skaistė pareiškė, kad politinius sprendimus turi vertinti rinkėjai, o ne kitos kadencijos politikai.  

„Po 10 metų šioje vietoje sėdės kiti politikai, kurie vertins jau jūsų šiandieninius darbus ir jeigu  esate garantuoti, kad jūsų sprendimai išdalinti skolintus milijardus be jokio Seimo pritarimo, be biudžeto koregavimo yra tikrai teisėti ir patys optimaliausi, tai dėl to tikrai drįsčiau lažintis, sakyčiau, kad ne“, – teigė ji. 

„Valstietis“ Viktoras Rinkevičius tikino, kad tyrimas buvo vykdomas „nežiūrinti jokių politinių  atspalvių“, o Ekonomikos komiteto narys liberalas Eugenijus Gentvilas priminė, kad tyrėjai dirbo artėjant prezidento rinkimams, kuriuose dalyvavo 2009-2010 metais finansų ministre buvusi Ingrida Šimonytė ir SEB banke aukštas pareigas ėjęs Gitanas Nausėda.

 „Valstietė“ Vida Ačienė apgailestavo, kad tyrimas taip ir neatsakė, kodėl Lietuva nesiskolino pigiau. 

„Peršasi mintis, kad mes esame tiesiog labai išdidus ir nematėme tam reikalo“, – kalbėjo ji.

Tyrimą atliko Biudžeto ir finansų komitetas, o jį inicijavo tuometinis komiteto vadovas Stasys Jakeliūnas, dabar dirbantis Europos Parlamente.  

Tyrimo išvadose konstatuojama, kad 2009-2010 metų krizę Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse sukėlė čia veikę užsienio kapitalo bankai, o Lietuvos bankas neužtikrino tinkamos jų priežiūros, be to, 2008 metais biudžetas buvo priimtas pažeidžiant fiskalinę drausmę, o Vyriausybė užuot skolinusis iš tarptautinių institucijų pigiau, ėmė paskolas rinkoje su didesnėmis palūkanomis. 

Išvadose Vyriausybei siūloma išnagrinėti galimybę sukurti valstybinį komercinį banką, sukurti nuo centrinio banko nepriklausomą priežiūros instituciją, finansuojamą finansų įstaigų įnašais. Taip, tikimasi, būtų sugriežtinta vartotojų apsauga.

Siūloma mažinti šalies finansų sistemos priklausomybę nuo kelių patronuojančių bankų sprendimų, ypač, jei jie yra iš vienos šalies.

Generalinei prokuratūrai siūloma įvertinti Vyriausybės sprendimus 2009-2012 metais skolintis ir esą dėl to padarytą 2,1 mlrd. eurų žalą valstybei, taip pat paskolų, kurių palūkanos siekdavo ir 8 proc., teikimą „Sodrai“, taip ją diskredituojant ir reikšmingai sumažinant senatvės pensijų perkamąją galią.

Išvadose yra siūlymas prokurorams įvertinant stambiųjų komercinių bankų vaidmenį sukeliant krizės reiškinius Lietuvoje, taip pat jų veiksmus naudojant tarpbankinių palūkanų indeksą Vilibor. 

Praėjusį rugpjūtį Generalinė prokuratūra pareiškė neginsianti viešojo intereso dėl galimų pažeidimų, susijusių su 2008-2009 metų tarpbankinių palūkanų indeksu Vilibor, dėl kurio gyventojams buvo išaugusios būsto paskolų litais palūkanos. Anot prokurorų, objektyvių duomenų, kad komercinius bankus prižiūrėjusios institucijos būtų pažeidusios teisės aktus, tyrimo metu negauta.  

Idėją ištirti, kodėl per krizę – 2009-2012 metais – tuometiniai valdantieji priiminėjo šalies finansams galbūt žalingus sprendimus, 2017 metų spalį pasiūlė pusšimtis parlamentarų: dauguma skilusių socialdemokratų ir „valstiečių“, taip pat po kelis buvusius „tvarkiečius“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narius. 

Tyrimo iniciatoriumi laikomas S. Jakeliūnas po nutarimu dėl tyrimo nepasirašė, jo taip pat neparėmė ir „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, premjeras Saulius Skvernelis bei Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. 

Biudžeto ir finansų komiteto nariai konservatoriai Andrius Kubilius (per krizę buvęs premjeru) ir Mykolas Majauskas atsisakė dalyvauti tyrime, nes laikė jį politiškai angažuotu. Liberalas Kęstutis Glaveckas, nors save vadino stebėtoju, bei socialdemokratė Rasa Budbergytė posėdžiuose dalyvaudavo, tačiau balsuojant susilaikydavo ar nebalsuodavo.  

Iš pradžių buvo siūloma tirti tik A. Kubiliaus Vyriausybės 2009-2012 metais vykdytą skolinimosi politiką, bet vėliau tyrimo apimtys išplėstos ir nutarta analizuoti ir dešiniųjų, ir kairiųjų  politinių jėgų, buvusių valdžioje nuo 2005 metų, veiklą valdant šalies finansus. 

2017 metų lapkritį sprendžiant, kas atliktų tyrimą, iniciatoriai norėjo, kad jo imtųsi Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, o ne Biudžeto ir finansų komitetas, nes S. Jakeliūnas aiškino, kad komitetas situaciją buvo jau analizavęs ir siūlęs Valstybės kontrolei atlikti valstybės skolinimosi 2009-2010 metais auditą. Dalis „valstiečių“ be kita ko norėjo, kad tyrimo imtųsi specialiai tam sudaryta 12 parlamentarų komisija. 

Premjeras S. Skvernelis iš pradžių teigė nepritariantis iniciatyvai Seime ištirti ankstesnės valdžios skolinimosi politiką ekonominės ir finansų krizės metais, bet vėliau jau aiškino, kad toks tyrimas būtų reikalingas. 

Seimas tyrimui žalią šviesą uždegė 2018 metų kovo pabaigoje. 

Tada opozicija tyrimą pavadino politizuotu procesu, kaltino jo iniciatorius Seimą įtraukiant „į bobturgį“, kad vieni kitus „ėstų ir kaltintų“, prognozavo, kad valdantieji siekia naudos – apsiginti mokslinį darbą, suvesti asmenines sąskaitas. Dalis parlamentarų abejojo, ar tyrimo išvados kažkam bus pamoka.   

Valdantieji sakė, kad tyrimo išvados turėtų paskatinti labiau atsakingą viešųjų finansų politiką.  

Tyrimą Biudžeto ir finansų komitetas norėjo atlikti net neturėdamas kvorumo – dalyvaujant vos trečdaliui komiteto narių, bet tam kelią užkirto Etikos ir procedūrų komisija ir Seimo teisininkai, įspėję, kad tokie posėdžiai būtų neteisėti. 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 06 04 14:18
Spausdinti