Meniu
Prenumerata

trečiadienis, gruodžio 8 d.


COVID-19
Seimas iš naujo svarstys prezidento vetuotas pataisas dėl mokamų testų
BNS
Fotobankas
Seimo posėdis.

Seimas iš naujo svarstys prezidento Gitano Nausėdos vetuotas pataisas dėl mokamų testų nepasiskiepijusiems darbuotojams.

Ketvirtadienį Seime pateikus prezidento veto už tai, kad įstatymas būtų laikomas nepriimtu, balsavo 60 parlamentarų. Tuo tarpu 68 Seimo nariai balsavo už tai, kad grąžintas įstatymas būtų svarstomas iš naujo.

Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas toliau apsvarstys Sveikatos reikalų komitetas, o į Seimo salę jis grįš kitą ketvirtadienį.

Šalies vadovui grąžinus įstatymą balsuojama, ar jį svarstyti iš naujo, ar laikyti nepriimtu. Jei įstatymas svarstomas iš naujo, norint priimti jį be pakeitimų reikia ne mažiau kaip 71 balso „už“.

Patarėja ragino nepriešinti testų ir skiepų

Veto pristačiusi prezidento vyriausioji patarėja ekonomikai ir socialinei politikai Irena Segalovičienė teigė, jog Vyriausybės inicijuoti pakeitimai nepadės valdyti pandemijos.

Ji taip pat teigė, jog „pagal Konstituciją, Lietuvos valstybė yra socialiai orientuota ir privalo prisiimti tam tikrus įsipareigojimus“, o mokami testai taps nepakeliama našta didelei daliai nepasiskiepijusių darbuotojų.

„Prezidentas vertina pastangas, kuriomis ieškoma pagrįstų sprendimų pandemijos suvaldymui, tačiau šis įstatymas, prezidento nuomone, galimai nėra suderinamas su Konstitucijos nuostatomis ir neleistų pasiekti laukiamo rezultato, geresnio COVID-19 pandemijos valdymo“, – sakė patarėja.

Pasak patarėjos, valstybė privalo pasirūpinti žmonių sveikatos apsauga ir yra pajėgi užtikrinti visų trijų pandemijos valdymo dalių prieinamumą: aktyvų vakcinacijos procesą, prieinamą testavimą bei atvejų atsekamumą ir gydymą.

„Šios trys dalys kritiškai svarbios veiksmingai suvaldyti pandemiją ir šių procesų negalima priešpastatyti vienas kitam“, – teigė patarėja.

„Pagal Konstituciją, Lietuvos valstybė yra socialiai orientuota ir turi konstitucinę priedermę ir privalo prisiimti tam tikrų įsipareigojimų vykdymo naštą. Įvertinus profilaktiškai testavimui skirtų testų kainą rinkoje, šis įstatymas didelei daliai darbuotojų bus nepakeliama našta, todėl nukentės testavimo prieinamumas“, – kalbėjo patarėja.

„Statistikos departamento duomenimis, skurdo riziką šiandien patiria net 8 proc. dirbančiųjų, t. y. apie 120 tūkst. žmonių, panašiai tiek, kiek žmonių įgis prievolę už privalomą periodinį testavimą mokėti patys“, – teigė I. Segalovičienė.

Klausimai: kur prezidento pataisos?

Valdančiųjų frakcijų atstovai siekia atmesti prezidento veto dėl mokamų testų nepasiskiepijusiems darbuotojams.

Taip pat tiek opozicijos, tiek valdančiųjų atstovai sako laukiantys prezidento įstatyminių siūlymų dėl pandemijos valdymo, užuot vetavus pataisas be pasiūlymų.

„Tikrai pasisakau už prezidento veto, bet vien dėl to balsuoju „už“, kad labai noriu pamatyti tą trečią pagrindinę konstitucinę teisę prezidento – įstatymo iniciatyvos teisę. Pats laikas prezidentui tapti aukštu lyderiu, perimti lyderiavimą iš Šimonytės, kuri pastaruoju metu kažkur susivėlusi yra, iš ministro Dulkio ir parodyti tą tikrą veidą, tikrą stiprią poziciją ir socialinę atsakomybę prieš Lietuvos gyventojus ir pateikti projektus, kaip socialiai atsakingai reikėtų kontroliuoti šitą krizę“, – sakė opozicinės Lietuvos regionų frakcijos atstovas Remigijus Žemaitaitis.

Valdančiosios Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sakė, kad prezidentas galėjo pateikti savo siūlymus dėl pandemijos valdymo ir Seimas būtų juos svarstęs, tikriausiai ir priėmęs, tačiau šalies vadovas nepasinaudojo teise grąžinti įstatymą su savo pataisomis.

„Aš manau, kad prezidentas jau šitoje stadijoje galėjo, turėjo ir privalėjo pateikti siūlymus, kuriuos jis siūlo Seimui, pataisant jam nepatinkantį projektą, bet prezidentas nepasinaudojo šia proga, nepasinaudojo nei vienu iš mistinių šešiolikos ekspertų siūlymu. Prezidentas galėjo pateikti dalykinius pasiūlymus ir tikrai būtume svarstę, atsižvelgę ir priėmę su prezidento pataisomis, bet įvyko politinis perfomansas, kaktomuša tarp prezidento ir Vyriausybės, ir tikrai ne Vyriausybės iniciatyva“, – kalbėjo E. Gentvilas.

Argumentai dėl priešinimo – iš abiejų pusių

Opozicinės Darbo partijos frakcijos atstovas Mindaugas Puidokas teigė, kad Seimo priimtos ir prezidento grąžintos pataisos yra diskriminuojančios.

„Tikriausiai šiai dienai nėra labiau viešojoje erdvėje iš premjerės, iš ministrų lūpų labiau smerkiamų žmonių, negu dabar smerkiami tie žmonės, kurie dėl įvairių priežasčių ar negalėjo, ar pasirinko nepasiskiepyti. Dar labiau smerkti žmones, juos bausti, jiems grasinti, juos atskirti nuo visuomenės nėra tas sprendimas, kuris remiasi Konstitucija. Konstitucijoj yra įtvirtinta žmonių pasirinkimo laisvė, visi žmonės moka mokesčius ir juos segreguoti tuo pagrindu yra neteisėtas dalykas“, – kalbėjo M. Puidokas.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovas Mindaugas Lingė sakė, kad iš Prezidentūros girdisi, kad atsakomybė už pandemijos valdymą ir sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio tenka premjerei Ingridai Šimonytei, tačiau savo veto prezidentūra „trukdo tą atsakomybę įgyvendinti“.

„Prezidentas kviečia nepriešinti visuomenės, bet šis veto kas yra jei ne visuomenės priešinimas, kai trapios balsų daugumos balsais įstatymas priimtas tų, kurie prisiėmė atsakomybę už pandemijos valdymą, bet prezidentas renkasi kitą pusę, kurie atsakomybės šiuo metu neturi prisiėmę“, – sakė M. Lingė.

Grąžintas įstatymas priimtas 65 balsais

Minėtos Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisos spalį buvo priimtos 65 parlamentarams buvus „už“, dviem – „prieš“ ir trims susilaikius.

Prezidentas G. Nausėda įstatymo pataisas, kuriomis buvo siūloma įvesti mokamus testus nepasiskiepijusiems darbuotojams, vetavo trečiadienį.

Šalies vadovo teigimu, įstatyme numatytas reguliavimas gali reikšmingai pabloginti privalomojo sveikatos tikrinimo – testavimo dėl užkrečiamosios COVID-19 ligos – prieinamumą ir žmonių motyvaciją atlikti šiuos tyrimus.

Tai reikšmingai sumažintų privalomai tikrintis sveikatą dėl užkrečiamosios ligos turinčių darbuotojų skaičių ir lemtų pavėluotą COVID-19 ligos diagnostiką ir nekontroliuojamą plitimą, pranešė Prezidentūra.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2021 11 04 16:26
Spausdinti