Meniu
Prenumerata

trečiadienis, gruodžio 8 d.


MIGRANTAI
S. Skvernelis: nepaprastosios padėties seniai reikėjo, de facto ji jau įvesta
BNS
Fotobankas
S. Skvernelis.

Nepaprastąją padėtį pasienio ruože reikėjo įvesti jau vasarą, realiai ji veikia šiuo metu, sako opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis.

„(Nepaprastosios padėties) reikia, jos jau seniai reikėjo, de facto ji yra įvesta, tik tai, kas vysta, yra sureguliuota arba Vyriausybės nutarimais, arba ministrės kaip operacijos vadovės įsakymais, ir tai yra ant plonos ribos su įstatymu“, – antradienį žurnalistams Seime sakė S. Skvernelis.

Nepaprastosios padėties įvedimui pritaria ir dalis kitų opozicinių frakcijų, tuo tarpu „valstiečiai“ sako nesuprantantys, ką toks režimas pakeistų palyginti su jau esama situacija ir kaip jis padėtų valdyti neteisėtų migrantų srautus.

Valdantieji deklaravo remiantys Vyriausybės teikimą dėl nepaprastosios padėties įvedimo pasienyje mėnesiui.

S. Skvernelis: siūlomi ribojimai – logiški

Demokratų frakcijos seniūnas S, Skvernelis patvirtino, kad frakcija apsisprendė pritarti nepaprastosios padėties įvedimui pasienio ruože: „Mes frakcijoje apsisprendėme, kad pasienio ruože, jeigu dar bus penki kilometrai plius, spręsime atskirai, tokį teikimą palaikysime“.

Jis kritikavo valdančiuosius, kad nepaprastąją padėtį siūlo tik šiuo metu, paaštrėjus situacijai Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje, o ne priėmė tokį sprendimą vasarą, ištikus migrantų krizei.

„Nereikėjo veltis į performansą, ieškoti kažkokių pusiau sprendimų vasarą, reikėjo iškart priimti, ir nereikėtų šiandien tokių dalykų daryti skubos tvarka“, – teigė S. Skvernelis.

„Ta situacija, kuri šiandien yra – su ekstremalios situacijos įvedimu, su ministrės kaip ekstremalios situacijos vadovės įvairiais ribojimais, kurie kartais prasilenkia ir su Nepaprastosios padėties įstatymo ribojimais, – būtų įstatymiškai įtvirtinta de facto situacija, kokią mes turime, ir su migrantų neįleidimu nebūtų apgręžimo politika ant slidžios taikymo ribos, viskas būtų įstatyme numatyta“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Jis taip pat sakė, kad Vyriausybės siūlomi ribojimai dėl judėjimo pasienyje ir ryšio blokavimo neteisėtų migrantų laikinojo apgyvendinimo vietose yra logiški.

„Dėl susirinkimų ir judėjimo, logiška, kad apribojimas turėtų būti, kad į tą ruožą nepatektų pašaliniai asmenys ir ten nebūtų galima organizuoti įvairių masinių renginių ir panašių dalykų. Migracijos centrai gali būti, nes tai yra svarbu, jūs matėte, kas vyko vakar, kada yra laisvas komunikavimas ir galima koordinuotis iš išorės veiksmus. Neatsitiktinai tai, kas vakar vyko Lenkijoje, persidavė į tuos migracijos laikino apgyvendinimo centrus“, – teigė buvęs premjeras.

Klausiamas, ar Lietuvai gresia Lenkijos situacija, kur prie sienos susitelkė keli tūkstančiai migrantų, S. Skvernelis teigė manantis, kad „ar bus išbandymas Lietuvai, priklausys nuo to, kaip Lenkija susitvarkys“.

„Šiandien noriu dar kartą pabrėžti, kad Lenkija yra mūsų svarbiausias partneris, draugas, bičiulis, ir nuo Lenkijos sėkmės priklausys, kaip elgsis su mumis, toks pabandymas tikrai labai realus. Jeigu Lenkija sugebės susitvarkyti ir apginti savo sieną, tikėtina, kad žinant, jog Lietuva yra pasiruošusi, gali tokio bandymo nebūti. Jei pavyktų Lenkiją pralaužti, gali būti, kad toks bandymas būtų ir mūsų pasienyje“, – kalbėjo S. Skvernelis.

„Valstiečiai“ klausia, ką nepaprastoji padėtis keistų

Didžiausios opozicinės „valstiečių“ frakcijos atstovas Dainius Gaižauskas antradienį Seime žurnalistams sakė, kad frakcija laukia paaiškinimų, ką toks siūlymas pakeis.

„Dabar turime ekstremalią situaciją, kuri praktiškai prilygsta nepaprastajai padėčiai. (…) Nepaprastosios padėties įvedimas gali sukelti daugiau problemų Lietuvos gyventojams, tačiau kaip padės suvaldyti migrantų antplūdžius, mes kol kas nesuprantame“, – tvirtino jis.

D. Gaižauskas taip pat teigė, kad Lenkija, Lietuva ir Latvija turėtų suvienyti jėgas kovojant su neteisėta migracija ir prašyti NATO pagalbos.

„NATO gali stabdyti tokius hibridus. Tai jau buvo daryta kelis kartus, kai kilo panašios grėsmės dėl masinių migrantų srautų. O ir tik taip galime sutelkti paramą iš kitų valstybių bei solidžiai prisijungti prie Lenkijos dabartinės situacijos“, – svarstė D. Gaižauskas.

Lietuvos regionų frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė siūlymą dėl nepaprastosios padėties įvedimo pasienyje vadino saliamonišku. Pasak jos, pasienio gyventojai yra pripratę prie nuolatinio dokumentų tikrinimo.

Pasak R. Tamašunienės, teisinga, kad nepaprastoji padėtis būtų ir apgyvendinimo centruose. „Pačiuose centruose ta krizė, kaip ir vakarykščiai įvykiai rodo, situacija gali kisti ir neramumai gali kilti“, – sakė ji.

Opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos atstovas Algirdas Sysas sakė, kad frakcija tikriausiai pritartų paskelbtiems Vyriausybės siūlymams, nes jiems šiuo metu „yra pateisinamos priežastys“.

„Aš manau, kad įsigilinę tikrai palaikysim, šiuo atveju aiškumas didesnis, nes (anksčiau) buvo daug kalbama ir neaišku, apie ką. Dabar kiekvienam siūlymui yra pateisinamos priežastys, kodėl siūloma“, – žurnalistams antradienį sakė A. Sysas.

„Tai nesutrukdys visos savivaldybės veiklos ir darbo, nes buvo kalbama apie pasienio savivaldybes, tai tikrai sutrukdytų žmonėms gyvenimą ir darbą, (dabartiniams Vyriausybės siūlymams), jei tikėti jūsų žodžiais, greičiausiai mūsų frakcija pritars“, – teigė socialdemokratas.

ŽTK vadovas ribojimus vadina proporcingais

Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) vadovas, valdančiosios Laisvės partijos frakcijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius siūlomus ribojimus vadina proporcingais, taip pat siūlo pradėti svarstyti galimybę pasienyje steigti humanitarinius centrus, kur migrantai gautų maisto ir medicinos pagalbą.

„Laisvės partija pritaria pasiūlymui įvesti nepaprastąją padėtį nurodytose teritorijose, manome, kad tai yra reikalinga mobilizuojant valstybės resursus sienos gynybai ir kartu užtikrinant migrantų bazinius humanitarinius poreikius“, – žurnalistams antradienį sakė T. V. Raskevičius.

Anot jo, taip pat migrantams turi būti teikiama humanitarinė pagalba nepriklausomai nuo nepaprastosios padėties įvedimo.

„Šiandien tokį poreikį patenkina pasieniečiai, pasienio užkardos, tačiau tokiam poreikiu išaugus eksponentiškai turime svarstyti galimybę steigti savotiškus humanitarinius centrus Lietuvos pasienyje, kur tie žmonės būtų pamaitinti, jiems suteikta būtinoji medicininė pagalba“, – teigė komiteto vadovas.

Jis taip pat pažymėjo, kad kalbant apie nepaprastosios padėties įvedimą reikia ieškoti ir ilgalaikių sprendimų sprendžiant migrantų krizę.

„Yra išsakytas tiek ministrės pirmininkės, tiek EK pirmininkės pasiūlymas pradėti efektyvų dialogą su tarptautinėmis organizacijomis, įskaitant Jungtinių Tautų Organizaciją dėl sudarymo galimybės šiems asmenims grįžti į kilmės valstybes, akivaizdu, kad šie žmonės yra tapę Baltarusijos režimo įkaitais“, – kalbėjo Laisvės partijos atstovas.

Jis taip pat patvirtino, kad migrantams atsisakius grįžti į kilmės šalį, apgręžimo politika turi būti tęsiama.

Liberalų sąjūdžio frakcija išplatino pareiškimą, jog palaiko Vyriausybės siūlymą įvesti nepaprastąją padėtį prie sienos su Baltarusija.

„Nors didžiausi nelegalios migracijos srautai šiuo metu nukreipti į Lenkiją, tačiau situacija bet kada gali pasikeisti. Lietuvai kyla grėsmė tvarkytis su dar didesniais neteisėtų migrantų antplūdžiais. Todėl tikrai palaikome visų Lietuvos teisinėje sistemoje esančių priemonių panaudojimą susidariusios ekstremalios situacijos metu“, – pranešime cituojamas liberalų seniūnas Eugenijus Gentvilas.

„Nepaprastosios padėties įvedimas leis pasiruošti bet kokiems iššūkiams, leis sutelkti visus resursus, tiek karinių pajėgų, tiek pasienio tarnybų tuose pasienio ruožuose, kuriuose kyla didžiausia grėsmė vietos gyventojams ir šalies saugumui“, – pažymėjo E. Gentvilas.

Sprendimą priimtų Seimas

Vyriausybė siūlo mėnesiui įvesti nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija dėl situacijos prie kaimyninės Lenkijos sienos, kur iš Baltarusijos pusės susitelkę keli tūkstančiai migrantų.

Siūloma nepaprastąją padėtį įvesti mėnesiui, ji galiotų pasienio ruože ir penki kilometrai į šalies gilumą nuo jo, taip pat migrantų apgyvendinimo vietose Kybartuose, Medininkuose, Pabradėje, Rukloje ir Vilniuje.

Į Lietuvą patekusiems ir šalyje apgyvendintiems migrantams būtų ribojama teisė susirašinėti, kalbėtis telefonu ir t. t., išskyrus galimybę kreiptis į valstybės institucijas ir įstaigas.

Sprendimą dėl nepaprastosios padėties įvedimo priima Seimas.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2021 11 09 13:20
Spausdinti