Meniu
Prenumerata

sekmadienis, lapkričio 29 d.
COVID-19
S. Krėpšta: tikėtina, kad koronaviruso pandemija piką pasieks po vienos ar dviejų savaičių
BNS
Pixabay

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Simonas Krėpšta sako, kad remiantis ekspertų prognozėmis, koronaviruso pandemija piką Lietuvoje gali pasiekti po vienos-dviejų savaičių.

„Užsikrėtimų išaugimai praėjusį savaitgalį koregavo prognozes į neigiamą pusę, tačiau tuo pat metu tam tikri pikai taip pat matomi horizonte ir yra tikėtina, kad jei karantino sąlygos išliks efektyvios, jų bus laikomasi, pandemijos pikas gali būti pasiektas po 7-14 dienų“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė S. Krėpšta, po susitikimo su prezidento suburtos Sveikatos ekspertų tarybos ekspertais.

Anot jo, ekspertų rekomendacijos yra vykdomos: sveikatos įstaigų optimizavimo ir centrinių ligoninių, atsakingų už ligonių gydymą penkiuose regionuose, vadovai įgavo daugiau įgaliojimų, tai pat paspartėjo procesai iškeliant lengvus ligonius į regionines ligonines.

„Visa šita sistema veikia efektyviau“, – sakė jis.

Prezidento patarėjas pabrėžė, kad prezidento ekspertų grupė daugiau „mokslinio tipo holistines rekomendacijas“ pagal atskiras kryptis ir nedubliuoja Vyriausybės ar sveikatos apsaugos ministerijos pasitelkiamų ekspertų darbo. 

Jis teigia, kad Prezidentūra „mato grįžtamąjį ryšį“ iš Sveikatos apsaugos ministerijos dėl rekomendacijų įgyvendinimo.

Siūlo stebėti vieno asmens užkrečiamumą

Duomenų valdymo ekspertas dr. Vaidotas Žemlys-Balevičius sako, kad atvejų kritimo nelaukiama, o prognozės sako, kad jei karantino priemonės bus veiksmingos, „pikas tęsis dar lapkričio 27-ąją“, o vėliau būtų laukiama atvejų mažėjimo.

Anot jo, ekspertai pasiūlė sekti rodiklį, parodantį asmens užkrečiamumą.

„Ekspertų grupė pasiūlė labiau sekti naują rodiklį, kuris priimtas pasaulyje ir kuris rodo, kaip sekasi tvarkytis su epidemija, tai yra efektyvaus viruso reprodukcijos dydis, jis grubiai rodo, kiek vienas užsikrėtęs žmogus vidutiniškai užkrečia naujų žmonių. Tai jei epidemija būtų nevaldoma, COVID-19 užkrėtimo rodiklis yra maždaug tarp 2,5 ir 3,5, o šiuo momentu dėl taikomų priemonių jis yra 1,37. Kai jis nukris žemiau vieneto, matysime, kad epidemija slopsta“, – teigė V. Žemlys-Balevičius.

Pasak jo, rodikliui nukritus žemiau vieneto, „bus galima apie karantino pabaigą“, tačiau kol kas teigiamų tendencijų nematoma.

Ragina palikti vieną duomenų šaltinį

Pasak jo, darbo grupė tai pat atkreipė dėmesį į institucijų teikiamų duomenų apie koronavirusą neatitikimus, kurie klaidina visuomenę ir siūlo palikti vieną aiškų duomenų šaltinį, tačiau skelbti kuo daugiau duomenų.

„Pastebėti netikslumai, trūkumai trukdo analitikams tiksliai identifikuoti dinamiką, suprasti priežastis, kodėl epidemija kyla, kaip būtų galima su ja geriau tvarkytis. Ekspertų grupė pateikė rekomendacijas, pagrindinės rekomendacijos – kad būtų kuo daugiau visuomenei skelbiamų duomenų, kad jie būtų atviri, laisvai prieinami, skelbiami kiekvieną dieną nustatytu laiku ir kad būtų vienintelis šaltinis, iš kurio visi tuos duomenis galėtų paimti ir nebūtų diskusijų, kokie tie duomenys yra“, – sakė jis.

Dar viena rekomendacija – įdiegti automatinęs duomenų kokybės kontrolę, siekiant išvengti „apmaudžių klaidų“, kai, pavyzdžiui, ligoninės nepateikia duomenų apie laisvas lovas COVID-19 pacientams arba pateikia juos netiksliai.

Ekspertas sako, kad atveriant duomenis svarbu išlaikyti ir balansą tarp valstybės saugumo ir „to, ką galime pasakyti“.

„Apie turimas priemones – svarbu žinoti, kad jų netrūks. O svarbiausia analizei yra detalesni duomenys, pavyzdžiui, kas vyksta regionuose, kiek yra testuojama (...) būtų svarbu žinoti, koks yra amžius tų testuotųjų, kad testų skaičiai būtų griežtai susieti su naujų atvejų skaičiumi, kad mes matytumėme ir atitinkamai, kai žmonės miršta, ligoninių apkrovimą“, – tvirtino jis.

Pasak ekspertų tarybos atstovo, su šiais duomenimis būtų įmanoma suprasti, kaip plinta virusas, kokios yra mirštamumo ir pasveikimo tendencijos, 

„Turėdami šią detalią informaciją, mes galėtumėme pasakyti, koks yra ligoninių apkrovimas, kas mūsų laukia ateityje su ligoninių, sveikatos apsaugos sistema, ar veikia turimos priemonės – karantinai, lokalūs apribojimai“, – dėstė jis.    

Nuo pandemijos pradžios COVID-19 liga šalyje užsikrėtė 29 tūkst. 812 asmenų, 22 tūkst. 382 – tebeserga, 7096 – pasveiko. Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 244 žmonės, dėl kitų priežasčių – 91 užsikrėtusysis. Neslopstant užsikrėtimų skaičiui, Vyriausybė iki lapkričio 29-osios yra paskelbusi šalyje karantiną.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 11 12 14:12
Spausdinti