Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, birželio 24 d.


ĮTAKA
Prezidentūra atmeta raginimus keisti Lietuvos atstovavimą ES viršūnių susitikimuose
BNS
Fotobankas

Prezidento Gitano Nausėdos patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė sako, kad kai kurių Seimo konservatorių frakcijos narių siūlymai į Europos Sąjungos viršūnių susitikimus deleguoti ne prezidentą, o premjerę yra nepagrįsti nei konstituciškai, nei atsižvelgus į susiklosčiusią praktiką.

Jos teigimu, šis klausimas po Seimo rinkimų pradėtas kelti dirbtinai, siekiant vidaus politikos tikslų, o dabartinė tvarka „veikia gerai ir galėtų toliau veikti“.

„Man atrodo, kad šita diskusija dirbtinai sukelta mūsų vidaus politikoje (...). Ta diskusija pradėjo rutuliuotis viešoje erdvėje, kai atėjo dabartinė Seimo dauguma į valdžią“, – Žinių radijui antradienį sakė A. Skaisgirytė.

Ji atkreipė dėmesį į Konstitucijos nuostatas, kurios apibrėžia, kad prezidentas yra valstybės vadovas ir atstovauja Lietuvos valstybei, taip pat Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad prezidentas yra vykdomosios valdžios dalis.

„Visiškai aišku, kad iš konstitucinių galių išplaukia tai, jog prezidentas yra ir užsienio politikos formuotojas, ir vidaus politikos dalyvis. Prezidentas nėra pareigūnas, kuris atstovauja tik užsienio politikai, jis rinktas visų Lietuvos žmonių ir jis dalyvauja Lietuvos vidaus politikos gyvenime“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.

Ji pabrėžė, kad prezidentas ES viršūnių susitikimuose atstovauja pozicijai, kuri yra suderinta su Vyriausybe ir patvirtinta Seimo komiteto.

Lietuvai įstojus į ES kurį laiką į viršūnių susitikimus vykdavo tiek prezidentas, tiek premjeras, bet per prezidentės Dalios Grybauskaitės vadovavimo laikotarpį nusistovėjo tradicija, kad į Europos Vadovų Tarybą vykdavo prezidentė. 

Idėją, kad ES viršūnių susitikimuose prezidentą pakeistų premjerė Ingrida Šimonytė, pastarosiomis savaitėmis viešai iškėlė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Matas Maldeikis ir Jurgis Razma. Jie argumentuoja, kad Europos Vadovų Taryboje pandemijos metu dominuoja vyriausybės kompetencijai priskirti klausimai.

Premjerė I. Šimonytė gruodį interviu BNS sakė, kad „artimiausiu metu nemato priežasties“ keisti Lietuvos atstovavimą ES.

„Aš sakyčiau, kad čia nėra ta tema, kurią reikia artimiausiu metu judinti ar keisti, nes ir taip bus Vyriausybei daug ką veikti“, – tuomet teigė premjerė.

V. Sinkevičius: atstovavimas Europos Vadovų Taryboje yra politinio susitarimo dalykas

Atstovavimas Lietuvai Europos Sąjungos viršūnių susitikime (EVT) yra politinio susitarimo dalykas, sako konstitucinės teisės profesorius Vytautas Sinkevičius.

V. Sinkevičius taip pat mano, kad prezidentas turi teisę dalyvauti visuose EVT posėdžiuose ir tokia jo teisė negali būti suvaržyta įstatymais ir kitais teisės aktais.

„Konstitucija nenumato, kad Seimas, Vyriausybė ar kuris kitas subjektas savo priimtais įstatymais, kitais teisės aktais galėtų apriboti ar suvaržyti prezidento konstitucinius įgaliojimus spręsti užsienio politikos klausimus. Iš Konstitucijos kyla, kad prezidentas turi teisę dalyvauti visuose EVT posėdžiuose, ir tokia jo teisė negali būti suvaržyta įstatymais ir kitais teisės aktais“, – per spaudos konferenciją antradienį sakė V. Sinkevičius.

Anot jo, „vienintelis būdas, jeigu manoma, kad galima racionaliau dalyvauti Taryboje, kad tai būtų didesnė nauda, tai tik politinio susitarimo klausimas“.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2021 02 09 09:29
Spausdinti