Meniu
Prenumerata

sekmadienis, rugsėjo 20 d.
UGDYMAS
Prezidento siūlomi pokyčiai: anksčiau į mokyklas bei privalomi darželiai
BNS

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo metais ankstinti pradinį ugdymą, taip pat įvesti privalomą vaikų darželių lankymą.

Anot jo, šios iniciatyvos sudarytų galimybes geriau pasirengti mokyklai socialinės rizikos šeimų vaikams ir suvienodinti „starto galimybes“ su pasiturinčių šeimų vaikais.

„Priešmokyklinio ir pradinio ugdymo amžiaus ribos mažinimas metais – manau, ši iniciatyva prasminga ir reikalinga, kadangi įvairūs tyrimai ir praktiniai stebėjimai rodo, kad kuo anksčiau vaikai gauna ikimokyklinį ugdymą, tuo geriau jie integruojasi į savo bendraamžių grupes, tuo imlesni jie yra žinioms, tuo geriau jiems sekasi ir vidurinėje mokykloje, ir po to jiems tenka mažiau spragų lopyti vėlesniu laikotarpiu“, – pirmadienį per spaudos konferenciją sakė G. Nausėda.

Kaip vėliau žurnalistams teigė prezidento vyriausioji patarėja švietimui, mokslui ir kultūrai Jolanta Karpavičienė, priešmokyklinis ugdymas prasidėtų nuo penkerių metų, o pradinis – nuo šešerių.

„Tą sistemą taikytume lanksčiai, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko poreikius ir gebėjimus. Jei mokytojai mato, kad vaikui, nuo penkerių metų pradėjus eiti į nulinę klasę, vienerių metų yra per mažai, tai sudaroma galimybė priešmokykliniame ugdyme jam būti dvejus metus ir pradėti eiti į mokyklą taip, kaip yra dabar – nuo septynerių metų“, – aiškino ji.

Pasak patarėjos, siekiama, kad tokie pokyčiai būtų įgyvendinti nuo 2022 metų.

Kaip spaudos konferencijoje sakė šalies vadovas, socialinės rizikos šeimose yra apie 4,5 tūkst. ikimokyklinio amžiaus vaikų – iš jų apie trečdalis niekada nelankė darželio, kiti gauna nepakankamą finansavimą, tad yra „nepakankamai pasirengę pradėti pradinį ugdymą“.

„Mes paskaičiavome, kad norint padaryti taip, kad jie gautų privalomą ikimokyklinį ugdymą, kad jis taptų privalomas, reikėtų maždaug 9 mln. eurų. Ir tai yra tokia suma, kurią mūsų valstybės biudžetas pajėgus prisiimti – tai susiję ir su pavėžėjimo paslaugomis, ir su kitomis pagerintomis sąlygomis“, – sakė jis.

„Šiems pakeitimams reikalingi tam tikri įstatyminiai pakeitimai, kuriuos mes inicijuosime ir jau kitą savaitę pateiksime Seimui“, – pridūrė G. Nausėda.

J. Karpavičienės teigimu, į darželius tokiems vaikams privaloma būtų eiti nuo trejų iki penkerių metų.

Seimas birželio pabaigoje priėmė Švietimo įstatymo pakeitimus, kurie naikina diskriminuojančias nuostatas negalią ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams: jie galės lankyti artimiausią jo gyvenamoje vietoje esančią bendrąją mokyklą, bus priimami visiškai lygiais pagrindais su kitais mokiniais. Šios įstatymo nuostatos galutinai įsigalios nuo 2024 metų.

G.Nausėda pabrėžė, kad nėra socialiai teisinga, kai specialiųjų poreikių vaikai uždaromi į „specialius getus“, kuriuose jie negauna tokių švietimo paslaugų, kurias galėtų gauti bendrosiose mokyklose. 

„Yra be galo neteisinga, kuomet specialių poreikių turintys vaikai, nepriimami į mokyklas, nes jos nėra pasirengusios jų priimti – tiek specialiųjų pedagogų įgūdžių prasme, tiek ir techninės infrastruktūros prasme“, – teigė jis.

Anot šalies vadovo, šiuo metu reikėtų maždaug 6 tūkst. papildomų specialiųjų pedagogų arba mokytojų pagalbininkų etatų.

„Sistemai pilnai įsivažiavus, tai kainuotų maždaug 35 mln. eurų per vienerius metus“, – sakė G. Nausėda.

Kalbėdamas apie aukštąjį mokslą bei mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), šalies vadovas teigė, jog investicijos į šią sritį šiuo metu yra nepakankamos.

„Šiuo metu MTEP skiriama tik 0,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), iš jų 0,3 proc. nuo BVP skiriama iš biudžeto. Manome, kad šis skaičius per artimiausius metus turėtų padvigubėti – pasiekti 2 proc. BVP, iš kurių – maždaug procentas būtų skiriamas iš šalies biudžeto“, – kalbėjo G. Nausėda.

Kritika dėl pasirengimo

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos posėdyje pirmadienį teigė, kad dėl koronaviruso grėsmės pakoreguotiems mokslo metams yra pasirengta ir tai daryta ne paskutinę naktį, o dar karantino metu.

Vis dėlto, G. Nausėda akcentuoja, jog apie pokyčius ugdymo įstaigas, mokinius bei jų tėvus reikėjo informuoti „gerokai anksčiau“.

„Net ir dabar turime klausimų, kuriais iki galo nėra apsispręsta – ar vaikščioti mokiniams bendrosiose erdvėse su kaukėmis yra privaloma, ar tai yra rekomendacinė nuostata. O rytoj pradedame mokslo metus. Tai turbūt faktai byloja patys už save“, – komentavo šalies vadovas.

Jis pabrėžė, kad mokslo metai pradedami normaliai, tačiau, blogėjant situacijai, „reikės pademonstruoti nemažai išmanumo“.

Pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtas rekomendacijas, siekiant užkirsti kelią koronaviruso plitimui, mokyklose nurodoma ugdymo procesą organizuoti srautais, užtikrinti, kad skirtingų grupių ar klasių vaikai tarpusavyje nesimaišytų, jų maitinimą organizuoti atskirai.

Šalies mokyklos dėl pavasarį paskelbto karantino mokslo metus užbaigė nuotoliniu būdu, artėjant naujiems mokslo metams, neatmetama galimybė, kad dalis mokymo proceso irgi vyks iš namų.

2020 08 31 12:48
Spausdinti