Meniu
Prenumerata

trečiadienis, birželio 3 d.
ŽMOGAUS TEISĖS
Prezidento patarėja J. Šovienė mėgina raminti bausmių vėzdu užsimojusius valdančiuosius
BNS
Fotobankas
Jūratė Šovienė

Prezidentūra antradienį išsakė pastabų Seime svarstomoms įstatymų pataisoms dėl ekstremalios situacijos valdymo ir sankcijų griežtinimo karantino taisyklių pažeidėjams.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėja teisės klausimams Jūratė Šovienė BNS sakė, kad žmogaus teises ribojančios priemonės turi būti aiškiau apibrėžtos. Jos teigimu, svarstant atsakomybę dėmesį reikia sutelkti bausmės neišvengiamumui, o ne jos griežtumui.

Perspėja dėl žmogaus teisių

Civilinės saugos įstatymo pakeitimo projektu numatoma suteikti galias valstybės ekstremalių situacijų komisijai, o jai negalint susirinkti – valstybės operacijų vadovui priimti sprendimą laikinai apriboti asmens judėjimo laisvę, ūkinės veiklos laisvę, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimą, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teises.

J. Šovienė teigė, kad situacija rimta, tačiau pasirenkamos priemonės turi būti ne tik efektyvios, bet kartu užtikrinti pagrindinių žmogaus teisių apsaugą: „Įstatymais negali būti suteikti neapibrėžti įgaliojimai juos įgyvendinančioms institucijoms, esant ekstremaliajai situacijai, taikyti žmogaus teises ir laisves, pavyzdžiui, asmens judėjimo laisvę, nuosavybės teisę ar teisę į būsto neliečiamumą, ribojančias priemones. Šiuo metu Seimo svarstomomis įstatymų pataisomis tokie įgaliojimai nėra aiškiai apibrėžti“.

Prezidento patarėja pabrėžė, kad Seimui apsisprendus neskelbti nepaprastosios padėties, žmogaus teisės, paskelbus ekstremaliąją situaciją, neturėtų būti ribojamos taip pat ar net griežčiau nei nepaprastosios padėties atveju.

Patarėja  atkreipė dėmesį, kad Europos Komisija taip pat akcentuoja nustatomų priemonių suderinamumo su teisinės valstybės reikalavimais ir pagrindinių žmogaus teisių užtikrinimo svarbą. 

Svarbu ne bausmės dydis, o neišvengiamumas

Parlamentarai antradienį taip pat pradėjo svarstyti Vyriausybės siūlymą griežtinti bausmes karantino taisyklių pažeidėjams.

Jei Seimas priims įstatymą, baudos fiziniams asmenims už taisyklių pažeidimą sieks nuo 500 iki 1500 eurų, įmonėms – nuo 1500 iki 6000 eurų, o teisę surašyti nusižengimų protokolus įgis policija. Dabar baudos fiziniams asmenims siekia iki 140 eurų, įmonėms – iki 600 eurų, o jas gali skirti visuomenės sveikatos specialistai. 

J. Šovienė teigė, kad įgaliojimai pareigūnams skirti nuobaudas gali padėti sėkmingiau kovoti su pažeidėjais, tačiau pridūrė, kad „būtina įvertinti, ar toks drastiškas žemutinės ir viršutinės ribų didinimas (8–10 kartų) koreliuoja su ekonomine situacija šalyje“.

Vyriausybė taip pat siūlo griežtinti laisvės atėmimo bausmes, jei dėl taisyklių pažeidimų išplistų susirgimas ar kiltų ligos protrūkis – dabar už tai gresia iki trejų metų nelaisvės, siūloma maksimalią bausmę didinti iki penkerių metų.

Susirgusieji, kurie žinojo apie savo ligą, nesilaikė paskirtų apsaugos priemonių tuo sukėlė pavojų kitiems, taip pat galėtų būti baudžiami laisvės atėmimu iki vienų metų. Pagal dabartinį įstatymą, neįrodžius, kad užkratas išplito, laisvės atėmimo bausmė negalėtų būti skiriama.

J. Šovienė, komentuodama šias pataisas, teigė turinti abejonių dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo poveikio. Ji taip pat pabrėžė, kad institucijos turėtų sutelkti dėmesį į bausmės neišvengiamumą, o ne jos dydį.

„Siekiant prevencinių tikslų, situacinis atsakomybės griežtinimas neturi paneigti bausmių sistemos aiškumo ir nuoseklumo. Juolab, kad praktinis baudžiamosios atsakomybės taikymas koronaviruso atvejams dėl pačios ligos plitimo pobūdžio yra labai abejotinas. Be to, ne bausmės griežtumas, o jos neišvengiamumas daro didžiausią įtaką nusikalstamumo prevencijai.  Tam turi būti nukreiptos įstatymus įgyvendinančiųjų institucijų pastangos“, – pridūrė teisininkė.

Ji taip pat teigė, kad kyla abejonių, ar įstatymo priėmimas ypatingos skubos tvarka atitinka Konstitucinio Teismo suformuluotus reikalavimus, pagal kuriuos ypač skubūs Seimo sprendimai galimi tik tada, jeigu jie būtini siekiant pašalinti valstybės ar visuomenės saugumui kilusią grėsmę.

Balsavimas dėl įstatymo pataisų numatomas antradienio popietę. 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 03 31 11:41
Spausdinti