Meniu
Prenumerata

trečiadienis, gruodžio 8 d.


MIGRANTAI
Prezidentas: jei padėtis komplikuosis, gali būti prašoma pradėti NATO konsultacijas
BNS
Fotobankas
G. Nausėda.

Jei situacija dėl migrantų krizės komplikuosis, bet kada gali būti prašoma pradėti NATO konsultacijas pagal 4-ąjį straipsnį, po susitikimo su Latvijos ir Estijos kolegomis paskelbė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Lietuvos vadovas per spaudos konferenciją pirmadienį taip pat patvirtino, kad Lietuva yra pasirengusi palaikyti Lenkijos sprendimą aktyvuoti 4-ąjį straipsnį, jei to prireiktų.

„Jei padėtis dar labiau komplikuotųsi, neatmetame, kad bet kuriuo metu gali būti prašoma konsultacijų pagal ketvirtą NATO straipsnį. Tą gali daryti bet kuri sąjungininkė, kai manoma, kad kyla grėsmė jos saugumui ar teritoriniam vientisumui“, – sakė G. Nausėda.

Lietuvos vadovas taip pat teigė, kad kriterijus dėl NATO 4-ojo straipsnio praėjusį penktadienį patvirtino Valstybės gynimo taryba ir Lietuva pasirengusi „palaikyti Lenkijos sprendimą aktyvuoti ketvirtąjį straipsnį, jei to prireiktų“.

„NATO turėtų koreguoti savo planus, strategiją ir taktiką, ypač kalbant apie šį regioną, kuris ribojasi su Baltarusija“, – pažymėjo prezidentas.

Latvijos prezidentas Egilas Levitas spaudos konferencijoje sakė, kad tuo atveju, jei Lenkija prašys pradėti NATO konsultacijas, Latvija parems šį siekį.

Vilniuje susitikę Baltijos šalių vadovai situaciją ties ES išorine siena iš Baltarusijos pusės nuotoliniu būdu aptarė su Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda.

„Mes taip pat aptarėme NATO įsitraukimą ir Lenkijos prezidentas kalbėjo apie tai, kad Lenkija galimai mąsto apie ketvirto straipsnio inicijavimą, ir aš pasakiau, kad, jei tai įvyks, Latvija bet kuriuo atveju prisijungs, mes būsime drauge su Lenkija, ir Lietuvos prezidentas pasakė, kad elgsis taip pat, bet kokiu atveju mūsų pozicija NATO bus vieninga“, – per spaudos konferenciją sakė E. Levitas.

Jis pabrėžė, kad situacija ties pasieniu su Baltarusija „nėra pabėgėlių krizė, tai yra Baltarusijos ir Rusijos organizuota hibridinė ataka prieš ES ir mūsų šalis, Lenkiją, Lietuvą ir Latviją“.

Estijos prezidentas Alaras Karisas teigė, kad Estija yra pasirengusi pasiūlyti Lenkijai ir Lietuvai „visokeriopą paramą ir palaikymą“.

A. Karisas taip pat pažymėjo, kad didėjantis Rusijos karinių pajėgų koncentravimas prie Ukrainos sienos ir „šis neįprastas judėjimas kelia didelį nerimą“.

Vilniuje pirmadienį susitikę Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai pasirašė trijų šalių deklaraciją, kuria paragino Europos Komisiją greičiau imtis migracijos politikos peržiūros bei išreiškė palaikymą Lenkijai.

Praėjusią savaitę Baltarusijos pasienyje su Lenkija susitelkė keli tūkstančiai migrantų. Jie pasienyje įkūrė stovyklas ir vis bando pralaužti užkardas, kad patektų į Lenkiją.

Lietuvos pareigūnai baiminasi panašaus scenarijaus prie savo sienos su Baltarusija, todėl šalies pasienyje įvesta nepaprastojo padėtis.

Į Lietuvą šiemet neteisėtai pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų.

Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2021 11 15 15:51
Spausdinti