Meniu
Prenumerata

sekmadienis, liepos 12 d.
EUROPOS SĄJUNGOS PARAMA
Prezidentas G. Nausėda ragina kuo greičiau susitarti dėl ES ekonomikos gaivinimo fondo
BNS
Vygintas Skaraitis

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį paragino kuo skubiau susitarti dėl Europos Sąjungos biudžeto ir kuriamo ekonomikos gaivinimo fondo, ir pabrėžė būtinybę sudaryti vienodą galimybę jais pasinaudoti visoms valstybėms narėms.

Tokią šalies vadovo poziciją Prezidentūra išplatino po Europos Vadovų Tarybos vaizdo konferencijos.

„Šalies vadovas pažymėjo, kad ES biudžetas ir Europos gaivinimo fondas turėtų būti vienodai ambicingi ir sąžiningi – visos valstybės narės turi turėti galimybių pasinaudoti jais, atsižvelgdamos į objektyvius kriterijus“, – teigia Prezidentūra.

G. Nausėda taip pat tradiciškai paragino didinti finansavimą sanglaudai ir sparčiau vienodinti tiesiogines išmokas žemdirbiams, tinkamai finansuoti Ignalinos atominės elektrinės uždarymą ir Karaliaučiaus specialiosios tranzito programos finansavimą.

Sprendimo teks laukti mažiausiai iki liepos

Penktadienį pradėtos Europos Sąjungos lyderių derybos dėl didelio finansinio plano nuo koronaviruso protrūkio smarkiai nukentėjusiai Europos ekonomikai gaivinti. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen siūlo nutarti dėl 750 mlrd. eurų gaivinimo fondo, kuris, jei bus priimtas, žymės ES vienybei istorinį momentą. 

Europa susiduria su didžiausia recesija per bloko 63 metų istoriją, tad valstybės yra spaudžiamos atsižvelgti ne vien į savo interesus ir rasti būdų pakelti visą žemyną.

Vaizdo konferencijoje vadovai išdėstė savo požiūrį į Europos Komisijos pasiūlymą rinkose pasiskolinti 750 milijardų eurų, kad šiomis lėšomis būtų galima padėti  nuo pandemijos nukentėjusioms šalims.

Pagal Europos Komisijos pasiūlymą, iš naujojo fondo Lietuvai siūloma 6,3 mlrd. eurų. Iš jų 3,9 mrd. eurų sudaro subsidijos, o 2,4 mlrd. eurų – galimos paskolos.

Diplomatų teigimu, dauguma vadovų sutinka, kad vaizdo konferencija nelabai tinka tikroms deryboms, todėl penktadienį tebuvo apsikeista nuomonėmis, o tikrosios derybos turėtų vykti lyderiams susitikus tiesiogiai liepos mėnesį.

 Europos Sąjungos 27 šalių lyderiai tikisi ateinantį mėnesį galėsiantys atnaujinti savo tiesioginius susitikimus, vykstant deryboms dėl biudžeto, penktadienį pranešė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis. „Ketiname liepos viduryje surengti Briuselyje fizinį viršūnių susitikimą“, – jis sakė po naujausio lyderių pasitarimo vaizdo konferencijos formatu. 

Derybos nebus lengvos

Planui griežtai nepritaria vadinamasis „taupusis ketvertas“: Nyderlandai, Švedija, Danija ir Austrija. Šios fiskalinę drausmę akcentuojančios šalys yra pažadėjusios kovoti už išlaidų pažabojimą. Jos nori mažesnio fondo ir siūlo pinigus skirti ne dotacijomis, o paskolomis, nes vėliau skolą reikės išmokėti visiems ES mokesčių mokėtojams.

Nyderlandų premjeras Markas Rutte penktadienį išsakė abejonių, ar Europos Sąjungos lyderiai per liepą įvyksiantį viršūnių susitikimą sugebės susitarti dėl 750 mlrd. eurų vertės plano, numatančio priemones ekonomikai gaivinti po koronaviruso pandemijos.

„Neaišku, ar jis iki tol bus užbaigtas, ar mums reikės daugiau sesijų, taip pat ar jos turėtų įvykti vasarą, ar vėliau“, – M. Rutte sakė žurnalistams po Bendrijos lyderių virtualaus pasitarimo. Jis perspėjo kitus lyderius vengti per didelių lūkesčių.

„Nemanau, kad itin didelė skuba yra reikalinga“, – pridūrė jis. „Būtų malonu, jeigu visa tai užbaigtume – tai neturi būti atidėliojama ilgiau nei būtina – bet taip pat nenutiktų nieko baisaus, jeigu nepadarysime to iki liepos vidurio“, – kalbėjo M. Rutte.

„Aišku, kad per šį viršūnių susitikimą jokių svarbių susitarimų nesitikime“, – sakė vienas Vokietijos vyriausybės pareigūnas. Jo šalis liepos 1-ąją perims pirmininkavimą ES ir vadovaus deryboms. „Žinome apie sunkumus. Tai bus didelis darbas“, – pridūrė pareigūnas.

Šaltinis Prancūzijoje penktadienio virtualų viršūnių susitikimą pavadino „apšilimu“, per kurį bus „pamatuota temperatūra“ prieš lyderiams sutariant dėl kompromiso liepos pabaigoje.

ES lyderiai taip pat kalbėsis apie 2021-2027 metų ES biudžetą.

Daugiausia nesutarimų kol kas kelia fondo dydis ir tai, kokia dalis paramos būtų skiriama subsidijoms, o kokia – paskoloms.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 06 19 16:20
Spausdinti