Meniu
Prenumerata

pirmadienis, spalio 18 d.


Pirmasis premjerės vizitas Briuselyje – konflikto su prezidentu dėl kelionių į EVT šešėlyje
Evaldas Labanauskas, specialiai iš Briuselio
Twitter
I. Šimonytė Europos Taryboje su EVT pirmininku Ch. Micheliu.

Tebevykstant kovoms tarp konservatorių ir Prezidentūros dėl Lietuvos atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT), premjerė Ingrida Šimonytė su pirmuoju savo užsienio vizitu ketvirtadienį lankosi Briuselyje. 

Atsitiktinai ar ne, I. Šimonytė visų pirma susitiko su EVT pirmininku Charles'iu Micheliu. Pasak premjerės, didžiausias dėmesys buvo skirtas Baltarusijai ir santykiams su trečiosiomis šalimis.  

„Aliaksandras Lukašenka sėdi ant durtuvų ir tuos durtuvus, jam kažkaip reikia finansuoti. Žinoma, kad dalį lėšų jam padeda gauti Kremliaus režimas, bet dalis ateina iš galimybių dalyvauti Vakarų rinkose. (...) Visą tai ES turės svarstyti“, – vėliau žurnalistams sakė ministrė pirmininkė bei teigė, kad vyksta diskusijos dėl to, kokias konkrečiai sankcijas taikyti A. Lukašenkos režimui.  

Ji taip pat pasidžiaugė, kad Ch. Michaelį mato, kaip gerą Lietuvos aktyviai remiamos Rytų partnerystės draugą, ir tikisi, kad šiemet bus surengtas aukščiausio lygio ES ir Rytų partnerystės šalių susitikimas.  

Pinigus patvirtins jau liepą?

Po 45 minutes trukusio pokalbio su Ch. Micheliu, I. Šimonytė apsilankė kitoje gatvės pusėje esančioje Europos Komisijoje, kur susitiko jos pirmininke Ursula von der Leyen. Pokalbyje, kuris neplanuotai užtruko, vėlgi buvo kalbama apie Baltarusiją, taip pat klimato kaitą, migraciją ir kitas ES aktualijas.

„Visada malonu susitikti su žmonėmis, su kuriais matai Europos Sąjungoje panašių dalykų“, – pasakojo ministrė pirmininkė. Ji informavo Komisijos pirmininkę, kad Lietuva nusprendė priimti 10 pabėgėlių iš Italijos.  

Viena esminių pokalbių temų – ES ekonomikos gaivinimo priemonė. Lietuva jau pateikė savo planą, kaip ruošiasi panaudoti 2,25 mlrd. eurų iš šios priemonės. Pasak I. Šimonytės, kada pinigai pasieks Lietuvą, priklauso tiek nuo Europos Komisijos, tiek nuo ES pirmininkaujančios šalies (šiuo metu – Portugalija, nuo liepos – Slovėnija). 

Labai tikimės, kad tai įvyks liepos mėnesį ir jei liepos mėnesį Lietuvos planas bus patvirtintas, tai reiškia, kad antroje metų pusėje tikrai galėtume projektus pradėti sklandžiai įgyvendinti ir gauti avansą.

„Paties plano derinime likę tik techniniai klausimai, kurie tikrai bus išspręsti ir dienų klausimas, kada planas bus paruoštas tvirtinimui. Toliau – klausimas pačios procedūros, todėl kad Komisijai reikia laiko parengti pastabas, mums – valandų į jas suraeguoti. Taip pat pirmininkaujanti šalis turi užtikrinti procesą, kad projektas keliautų pirmyn. Labai tikimės, kad tai įvyks liepos mėnesį ir jei liepos mėnesį Lietuvos planas bus patvirtintas, tai reiškia, kad antroje metų pusėje tikrai galėtume projektus pradėti sklandžiai įgyvendinti ir gauti avansą“, – kalbėjo premjerė. 

Per pietus įvyko I. Šimonytės susitikimas su Europos liaudies partijos frakcijos Europos Parlamente, kuriai priklauso Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), pirmininku Manfredu Weberiu.

Vėliau ketvirtadienį numatyti vizitai NATO būstinėje ir susitikimas su Aljanso generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, su kuriuo taip pat planuota kalbėtis apie Baltarusiją (ir Rusiją), „NATO 2030“ procesą ir kitus saugumo klausimus.  O premjerės vizitą turėtų baigti pokalbis su Europos Parlamento pirmininku Davidu Sassoli.

„Trečio laiško nerašysiu“ 

I Šimonytės vizitas Briuselyje vyksta toliau kaistant aistroms dėl to, ar į ES lyderių susitikimus turi visada vykti prezidentas, ar premjerė, ar pasikeisdami. 15min.lt pranešė, kad prezidentas, premjerės vizito į Briuselį išvakarėse, atrašė ministrei pirmininkei, jog į EVT toliau vyks pats, nes tai esą jo konstitucinė pareiga. Kiek anksčiau I Šimonytė parašė laišką šalies vadovui, kur pasiūlė nustatyti tvarką, kad kartais į EVT vyktų prezidentas, o kartais – ji pati, priklausomai nuo aptariamų temų.

Tikrai nemanau, kad aš rašysiu trečią laišką prezidentui, nes matyt, tame nebus labai didelės vertės.

„Kadangi, kaip suprantu laišką Vyriausybė gavo vakar, tai aš tikrai neturėjau didelės progos nagrinėti to teksto ir specialiai rinkti argumentų. Tikrai nemanau, kad aš rašysiu trečią laišką prezidentui, nes matyt, tame nebus labai didelės vertės“, – į IQ klausimą atsakė I. Šimonytė bei pridūrė, kad su ES ji dirba nuo tų laikų, kai Lietuva dar nebuvo narė, todėl „tikrai žino, kaip atrodo Taryba, svarstomi klausimai. 

„Tai trečio laiško tikrai nerašysiu“, – apibendrino premjerė.

Prezidentūra „pasiduos“ tik po 2024 m.? 

Ketvirtadienį TS-LKD frakcijos Seime narys Matas Maldeikis, aktyviai pasisakinėjęs šiuo klausimu bei ruošęs Seimui teikti teisės aktų projektus, kurie reglamentuotų Lietuvos atstovavimo tvarką EVT, teigė, kad prezidento argumentai jo neįtikino. 

„Atstovauti pagal Konstituciją yra labai platus dalykas, kodėl jis tuomet neatstovauja kitose tarybose, – klausimą kėlė Seimo narys. – Sąvoka „atstovauti“ yra apie viską ir apie nieką. Prezidentas labai daug kur neatstovauja, tai ką, jis tuomet pažeidžia Konstituciją? Dabar gaunasi taip, kad prezidentas kalba ne teisiniais argumentais, bet „noriu“, „nenoriu“. Vienur jis atstovauja, kitur neatstovauja, teisinė valstybė taip nevaldoma.“

M. Maldeikis teigė sieksiantis ir koalicijos, ir opozicijos palaikymo, tuomet ir teiks savo paruoštus teisės aktus Seimui tvirtinti.

Prezidentūra siūlo savo kompromisą: jei keisti dabar nusistovėjusią vykimo į EVT tvarką, tuomet šis susitarimas įsigaliotų nuo 2024 m. – prasidėjus naujai tiek prezidento, tiek Seimo kadencijai.

IQ žiniomis, Prezidentūra yra pasiruošusi tokiam scenarijui. Visų pirma, klausimas, ar pavyks konservatoriams užsitikrinti palaikymą Seime, o jei ir pavyks šiuos teisės aktus „prastumti“, tuomet Prezidentūra kreipsis į Konstitucinį teismą ir ten klausimas gali užtrukti. 

Tiesa, kai kurie valdantieji siūlo prezidentui arba pasiduoti šiuo klausimu, arba jau dabar kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo. 

„Yra teisės aktai, kuriuose yra pasakyta, kad atstovauja premjeras, mes nemanome, kad jie prieštarauja Konstitucijai, bet dabar taip išeina, kad prezidentas mano, kad jie neatitinka Konstitucijos, jeigu sakoma, kad tik prezidentas gali atstovauti EVT šaliai. Būtų labai gerai, kad prezidentas dėl tų aktų atitikties Konstitucijai kreiptųsi į Konstitucinį Teismą“, – laidoje „Alfa taškas“ pirmadienį kalbėjo Seimo vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma.

Prezidentūra siūlo savo kompromisą: jei keisti dabar nusistovėjusią vykimo į EVT tvarką, tuomet šis susitarimas įsigaliotų nuo 2024 m. – prasidėjus naujai tiek prezidento, tiek Seimo kadencijai.

2021 06 03 17:18
Spausdinti