Meniu
Prenumerata

penktadienis, rugpjūčio 6 d.


TABAKO PRAMONĖ
„Philip Morris International“ vadovas J. Olczakas: „Tikiuosi ateityje turėti galimybę priminti, jog kažkada pardavinėjome cigaretes“
IQ
PMI
J. Olczakas

Tarptautiniame renginyje „Baltic Investors’ Forum“ birželio 10 d. dalyvavęs „Philip Morris International“ (PMI) generalinis direktorius Jacekas Olczakas teigė, kad transformacija link kaitinamojo tabako jau prasidėjusi ir jos sustabdyti nebepavyks – tačiau teigiamiems pokyčiams pasiekti reikalingas vieningas verslo, mokslo ir valstybės darbas

Jau ne vienerius metus netyla kalbos, kad išpopuliarėjęs kaitinamasis tabakas gali tapti nauja alternatyva rūkantiems žmonėms, negalintiems atsisakyti tradicinių tabako produktų.

Rūkymas yra viena didžiausių pasaulio sveikatos problemų – pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, šiandien rūko maždaug 1 mlrd. žmonių, ir šis skaičius mažėja labai lėtai. Vos 7 proc. rūkančių asmenų pavyksta mesti rūkyti valios pastangomis, o 70 proc. tai bandžiusių po kurio laiko atkrenta.

Kasmet rūkymas Lietuvoje nusineša gerokai daugiau gyvybių, nei priklausomybė nuo alkoholio – Higienos instituto duomenimis, 2018 m. nuo rūkymo sukeltų piktybinių navikų mirė 1652 žmonės, nuo alkoholizmo atneštų ligų – 507.

Šiuo metu metant rūkyti gydytojai siūlo pakaitinę tabako terapiją – pleistrus, purkštukus ar tabletes, tačiau šios priemonės toli gražu ne visada padeda, o pacientai neretai atkrenta.

Ir nors kaitinamasis tabakas taip pat yra kenksmingas sveikatai, gali būti, kad jis ateityje nors maža dalimi prisidės prie rūkalių padėties pagerinimo.

J. Olczakas teigė, jog Lietuva gali tapti viena pirmųjų šalių pasaulyje, kurioje cigarečių iš viso neliks, tačiau tam pagreitį suteiktų rizikos mažinimu pagrįstas produktų reguliavimas ir visuomenės palaikymas.

Anot jo, PMI įsipareigojusi dar labiau spartinti savo transformaciją bedūmės ateities link su tikslu ilgainiui iš viso atsisakyti cigarečių, o neketinantiems mesti rūkyti siūlyti mažiau žalingus ir mokslu pagrįstus produktus. Šis procesas taip pat neaplenks ir Klaipėdoje esančių PMI gamyklų.

Jo teigimu, pokyčiai tabako industrijoje jau prasidėję – vien Vilniuje trečdalis rūkančiųjų šiuo metu yra perėję prie kaitinamo tabako produktų. Tokios tendencijos visame pasaulyje gali skirtis, tačiau šios bangos nebegalima sustabdyti, o pasaulis dar niekada iki šiol nebuvo taip arti rūkymo problemos išsprendimo.

„Pripažinkime – daugelis rūkančiųjų neatsisakys šio įpročio, – spaudos konferencijoje po pranešimo kalbėjo J. Olczakas. – Tačiau tai nereiškia, kad jie dėl to nenori nieko daryti. Kol jie bus užtikrinami, kad yra mokslu patikrinta, sveikesnė alternatyva, jie ją ir rinksis.“

Tačiau, pasak J. Olczako, dėl teigiamų pokyčių išvien turėtų veikti ir sveikatos priežiūros specialistai, ir sprendimus priimantys politikai bei institucijos. „Galima imti ir nustoti pardavinėti cigaretes, bet tai problemos neišspręs, – aiškino jis. – Be tinkamo reguliavimo ir galimybės rūkantiems rinktis mažiau žalingus produktus šio pokyčio nepasieksime. Tikiuosi ateityje turėti galimybę priminti šio forumo auditorijai, kad PMI kažkada pardavinėjo cigaretes.“

„Daugelio šalių vyriausybės jau pakeitė tabako produktų reguliavimą atsižvelgdamos į mokslinių tyrimų duomenis. Tokios šalys, kaip Bulgarija, Kipras, Graikija, Italija, Portugalija, jau įteisino komunikaciją apie mokslu pagrįstą sumažintą riziką suaugusiems rūkantiesiems. Tikiuosi, kad Europos Komisija atsižvelgs į naujausius nepriklausomus ir ekspertų peržiūrėtus mokslinius įrodymus, taip pat įvertins, kaip tabako žalos mažinimo politika gali veikti kartu su rūkymo prevencija ir skatinimu mesti rūkyti,“ – teigė J. Olczakas. 

Akcizai ir kontrabanda

PMI Lietuvoje įsikūrė 1994 m. ir buvo pirmoji užsienio investuotoja šalyje, todėl bendrovė gerai pažįsta esamą rinką ir su ja susijusias problemas. Viena jų – regione nemažėjanti tabako kontrabanda.

J. Olczako teigimu, per sienas plūstančius nelegalius cigarečių srautus apmalšinti šiek tiek padėjo pandemija, kai valstybių sienos buvo užvertos ir griežtai kontroliuojamos. Vis dėlto šiuo metu reikėtų žvelgti į tai, kaip kontrabandos mastai keisis pandemijai pasibaigus.

Kitas svarbus aspektas – skirtingi valstybių tabakui taikomi mokesčiai ir kainų skirtumai. „Kylančios tabako produktų kainos priklauso ne nuo gamintojų, o nuo valstybių, – aiškino J. Olczkas. – Todėl, priklausomai nuo to, kaip valstybės tarpusavyje sulygina akcizus, kyla ir kainų skirtumai.“

Lenkijai, o vėliau ir Baltijos šalims bandant įstoti į Europos Sąjungą, tabako akcizai buvo pakelti siekiant atitikti bendrijos normų minimumą, o tai automatiškai pakėlė ir tabako produktų kainas. Savo ruožtu dalis gyventojų nebegalėjo jų įpirkti.

Šiuo klausimu PMI glaudžiai bendradarbiauja su valstybėmis ir muitinėmis – pradedant nuo teismo ekspertizių ir baigiant investicijomis į techniką ar muitinės šunis.

Paklaustas, kodėl akcizai kaitinamajam tabakui yra gerokai mažesni, nei tradiciniam, J. Olczakas teigė, jog tai yra iš esmės du skirtingi produktai. „Jie skiriasi ne tik išvaizda ar naudojimo būdu, – šnekėjo jis, – bet ir juose esančio tabako kiekiu, kas ir lemia žemesnius mokesčius. Be to, jei norime, kad vartotojai pereitų prie šio produkto, turime atitinkamai padaryti jį prieinamesnį.“

Anot jo, kai kuriose JAV valstijose preparatai, perėję Maisto ir vaistų administracijos patikrinimus bei patvirtinus mažesnį jų poveikį sveikatai, atitinkamai susilaukia ir švelnesnių mokesčių. „Jei žinai, jog šis produktas yra mažiau žalingas, kodėl turėtum tai slėpti nuo visuomenės ir daryti jį sunkiau prieinamą?“ – klausė J. Olczakas.

Antra vertus, gaminti kaitinamojo tabako produktus yra kur kas brangiau, nei tradicinius – prie kaštų prisideda ir technologijos, ir atskiri rūkymui reikalingi prietaisai. 

2021 06 11 16:20
Spausdinti