Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, rugsėjo 23 d.


EKONOMIKOS SKATINIMAS
Paskui 2,2 mlrd. ES eurų, skirtų Lietuvai: klumpantys, bet ne paskutiniai į traukinį
Evaldas Labanauskas
Eurai.

Lietuvą galima vadinti pirmūne santykiuose su Briuseliu, tačiau ekonomikos gaivinimo plano pateikimas Europos Komisijai strigo. Nors planuota dar iki balandžio, tik šiandien, gegužės 14 d. Finansų ministerija planuoja priduoti Briuseliui savo planą „Naujos kartos Lietuva“. Kodėl pirmūnei šį kartą taip sunkiai sekėsi atlikti namų darbus?

Iš 750 mlrd. eurų Europos atsigavimo ir atsparumo didinimo fondo, dėl kurio ES lyderiai susitarė pernai liepą, Lietuvos ekonomikai gaivinti po pandemijos numatyta 2,225 mlrd. eurų subsidijų ir 3 mlrd. eurų paskolų su ypač mažomis palūkanomis. Norint pasiimti šiuos pinigus, reikia parengti planus, atsižvelgiant į Europos Komisijos reikalavimus (struktūrinės reformos, Žaliasis kursas, skaitmenizacija ir t. t.).

Viskas ne pagal planą, bet aplenkėme estus

Pagal metų pradžios Vyriausybės tvarkaraštį vasario mėnesį planuota šį planą, kuris pavadintas „Naujos kartos Lietuva“, aptarti su ministrais bei teikti procedūriniam derinimui. Iki kovo pradžios turėjo įvykti ir vieši aptarimai, o balandžio 1 d. planuota teikti jį Europos Komisijai.

Pastaroji numatė, kad ES šalys turėtų priduoti ekonomikos gaivinimo planus iki balandžio 30 d. Pateikus planą Europos Komisija turi ne ilgiau kaip per 2 mėnesius formaliai įvertinti jį ir, jeigu jam neturi pastabų, perduotų tvirtinti Tarybai, kuri šiai procedūrai turi vieną mėnesį.

Deja, Lietuvos plano pridavimas neįvyko pagal planą. Tik šiandien, gegužės 14 d., Finansų ministerija planuoja jį atiduoti Europos Komisijai. Bent jau taip Alfa.lt teigė pati ministerija.

„Europos Komisija nelaiko balandžio 30 d. griežtu terminu. Pats Valdis Dombrovskis (Europos Komisijos vicepirmininkas – red. past.) sakė, kad nemaža dalis šalių planą pateiks po šios datos. Matydami aktyvų socialinių ir ekonominių partnerių įsitraukimą, taip pat ir mes nusprendėme pasinaudoti galimybe planą pateikti vėliau ir šį laiką išnaudojome tolesniam plano derinimui ir reakcijai į pastabas ir pasiūlymus bei neformaliam pakeitimų susiderinimui su Europos Komisija“, – trečiadienį IQ gautuose atsakymuose aiškino finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė.

Bet kokiu atveju Komisija jau gavo daugiau nei pusės – 15 valstybių narių paraiškas, t. y. Belgijos, Danijos, Vokietijos, Graikijos, Ispanijos, Prancūzijos, Italijos, Latvijos, Liuksemburgo, Vengrijos, Austrijos, Lenkijos, Portugalijos, Slovėnijos ir Slovakijos.

„Šis atidėjimas neturės įtakos nei galutinei sumai, kurią gauna Lietuva – tai priklauso nuo ekonominių rodiklių, nei terminui, kada lėšos pasieks Lietuvą – tai priklausys nuo nuosavų išteklių sprendimo ratifikavimo ir Europos Komisijos skolinimosi rinkose“, – tarsi teisinosi viceministrė.

Išties, kaip prieš kelias savaites spaudos konferencijoje teigė Europos Komisijos atstovas spaudai Ericas Mameris, svarbiausia, ne kada bus priduoti, o kiek kokybiški bus valstybių narių planai.

Ministrės žodžiai – visiška nesąmonė, nes, tarkime, kitos ES šalys (Graikija, Belgija) savo ekonomikos gaivinimo planus dar kovo mėnesį pristatė net Briuselio analitiniuose centruose surengtose viešose diskusijose. 

Ministrei – slaptas, kitoms ES šalims – viešas

Būtent lietuviško plano kokybe ir suabejota. Bet visų pirma pasigirdo kaltinimų dėl to, kad už ekonomikos gaivinimo planą atsakinga Finansų ministerija jį rengė slapta, neįtraukė verslo ir nevyriausybininkų. Į tai finansų ministrė Gintarė Skaistė atsakė, kad neviešinti prašė Europos Komisija.

„Integruoto plano pristatymas buvo derintas su Europos Komisija ir iš jų buvo prašymas nepristatyti integruoto plano tol, kol nėra konkretaus suderinimo dėl visų reformų“, – balandžio 16 d. kalbėjo ministrė.

Tai yra visiška nesąmonė, nes, tarkime, kitos ES šalys (Graikija, Belgija) savo ekonomikos gaivinimo planus dar kovo mėnesį pristatė net Briuselio analitiniuose centruose surengtose viešose diskusijose, prie kurių galėjo prisijungti kiekvienas norintis.

Vėliau ir Europos Komisija paneigė ministrės žodžius bei paragino išdiskutuoti ekonomikos gaivinimo planą su visuomene. Tad G. Skaistė sulaukė kaltinimų melu ir teko išsisukinėti.

„Mano nuomone, paviešinti reformas, kurios plačia apimtimi turės keistis, gal nėra visai korektiška“, – balandžio 21 d. Delfi.lt ir LNK citavo G. Skaistę.

Deja, šitoje vietoje mes, švelniai tariant, nespindime.

Prezidento ir Vyriausybės muštynės

Bet pažerta priekaištų ne tik dėl slaptumo, bet ir dėl turinio.

„Kol kas iš Europos institucijų ateina pakankamai prasti atsiliepimai apie tai, kas jau buvo pateikta, ir tai nenuteikia labai optimistiškai. Trūksta konkretumo, trūksta prioritetų, juo labiau kad specialistai ten gali lyginti, kokius dokumentus atsiunčia kitos valstybės. Ir, deja, šitoje vietoje mes, švelniai tariant, nespindime“, – balandžio 15 d. žurnalistams pareiškė prezidentas Gitanas Nausėda.

Vėliau prezidento vyr. patarėjas Simonas Krėpšta patikslino, kad plane pamirštas nevyriausybinis ir privatus sektorius, pasigendama aiškių priemonių, kurios mažintų regioninę atskirtį ir įgalintų savivaldą.

Kritikos negailėjo ir opozicija. Buvusi finansų ministrė, socialdemokratė Rasa Budbergytė birželio 21 d. laidoje „Alfa taškas“ teigė, kad laukė racionalaus, strategiško ir aiškaus dokumento, „o dabar yra 178 lapai skaitymo. Na, aš bandžiau ten visaip kaip jį perskaityti. (...) Iš tiesų tai yra tokia biurokratinė kalba, toks grafomaniškas dokumentas, kad man tiesiog labai apmaudu, konservatoriai mane nuvylė.“

Tuomet ginti plano stojo premjerė Ingrida Šimonytė.

„Mane truputį stebina kritika, kuri yra skelbiama, kad Vyriausybės plane per daug dėmesio yra viešajam sektoriui: mokslui, inovacijoms, švietimui, sveikatos apsaugai, socialinei apsaugai. Labai keista girdėti tą kritiką iš tų politinių jėgų, kurios save laiko kairiosiomis. Valstybė tikrai turi labai mažą mokesčių ir bendrojo vidaus produkto santykį. Yra daugybė neišspręstų problemų viešajame sektoriuje, dėl kurių mums Europos Komisija rašo pastabas turbūt pastaruosius 10 metų“, – balandžio 22 d. pareiškė I. Šimonytė.

„Aplinkos apsaugos ministerija „pamiršo“ įtraukti kai kuriuos žiedinės ekonomikos ir kitus šiuo metu Briuselyje madingo Žaliojo kurso aspektus. Pati Finansų ministerija, kuri koordinavo visą plano pateikimą, pasirodė silpnokai. 

Trūko patyrimo

Vis dėlto, IQ žiniomis, Komisijai labiau kliuvo procedūrinis ir institucinis plano įgyvendinimas. Taip pat Aplinkos apsaugos ministerija „pamiršo“ įtraukti kai kuriuos žiedinės ekonomikos ir kitus šiuo metu Briuselyje madingo žaliojo kurso aspektus. Pati Finansų ministerija, kuri koordinavo visą plano pateikimą, pasirodė silpnokai – trūko patyrimo.

„Integruotam planui „Naujos kartos Lietuva“ Europos Komisija kelia ypatingus reikalavimus – informacijos detalumui, išlaidų pagrįstumui, rodiklių kokybei, poveikio vertinimui ir kt., – apie proceso sudėtingumą aiškino viceministrė V. Česnulevičiūtė. – Pagrindinis išskirtinis šio šaltinio bruožas, lyginant jį su kitais finansavimo šaltiniais – investicijų sąsaja su reformomis bei tai, kad mokėjimai šalims bus atliekami tik pasiekus įsipareigotus reformų ir investicijų įgyvendinimą matuojančius rodiklius. Tai yra naujas, iki šiol nenaudotas, ES finansavimo šaltinio principas, dėl to svarbu susiderinti su Europos Komisija, kad vienodai suprastume siekius ir išvengtume nesutarimų ateityje.“

Lietuvos viešojoje erdvėje kilo nepasitenkinimas, kad plane buvo numatyta 2,5 mln. eurų skaitmeniniam radijo tinklui kurti. Tokį tinklą turėjo parengti ir vėliau administruoti valstybės valdoma LRT. Netrukus šį pasiūlymą įtraukusi Susisiekimo ministerija atsiprašė ir atsisakė šio projekto.

Be skandalėlių dėl ekonomikos gaivinimo plano neapsieita ir kitose ES šalyse. Tarkime, nepaisant Europos Komisijos patvirtintų prioritetų, Belgijos vyriausybė numatė už ekonomikos gaivinimo pinigus pabaigti Teisingumo rūmų Briuselyje renovaciją, kuri tęsiasi jau dešimtmečius ir jos pradžios nepamena tikriausiai net tikri briuseliečiai. Bet į viešumą patekus šiai idėjai, jos atsisakyta.

Bulgarijos vyriausybė netyčia paskelbė savo planą „Google Drive“ ir kiekvienas gyventojas galėjo jį koreguoti. Rumunija turėjo atidėti savo plano paskelbimą po to, kai Europos Komisija jį sukritikavo, nes juo siekta finansuoti daugiausia greitkelius ir dujotiekius. Vengrijos planai skirti didelę dalį ekonomikos atsigavimui skirtų lėšų universitetų modernizacijai sukėlė baimę, kad pinigai atiteks valdančiajai partijai, kuri perima aukštojo mokslo įstaigų kontrolę.

Lietuva, kaip ir dauguma planus pateikusių ES valstybių, siekia tik subsidijų ir galimybę pasiskolinti 3 mlrd. eurų pasilieka ateičiai.

Dar lieka 3 mlrd. eurų

Pasak Lietuvos finansų viceministrės V. Česnulevičiūtės, atsižvelgdama į Europos Komisijos reikalavimus, Lietuva yra numačiusi 7 svarbiausius prioritetus: žalioji pertvarka, skaitmenizacija, švietimas, sveikata, socialinė apsauga, inovacijos ir mokslas, viešojo sektoriaus pertvarka.

„Žalioji pertvarka ir skaitmeninė transformacija yra visos ES prioritetai, kuriems kiekviena šalis narė turi skirti mažiausiai, atitinkamai 37 ir 20 proc. priemonės lėšų. Lietuva šioms sritims skiria atitinkamai 43 ir 33 proc. Kiti nacionalinio plano projekte išskirti prioritetai yra susiję su Europos Tarybos rekomendacijų Lietuvai įgyvendinimu“, – teigė viceministrė. 

Beje, Lietuva, kaip ir dauguma planus pateikusių ES valstybių, siekia tik subsidijų ir galimybę pasiskolinti 3 mlrd. eurų pasilieka ateičiai.

„Šiuo momentu Lietuva neplanuoja naudotis numatyta paskolų galimybe, bet jei toks poreikis kiltų įgyvendinant Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano numatytas reformas, Finansų ministerija vertintų visas skolinimosi alternatyvas. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės mechanizmas numato galimybę valstybėms narėms bet kuriuo metu priemonės įgyvendinimo laikotarpiu kreiptis dėl paskolos, numatyto paskolų limito ribose“, – teigė V. Česnulevičiūtė.

Pasak „Bloomberg“, kol kas tik Graikija ir Italija panoro pasinaudoti galimybe pasiimti subsidijas ir kartu pasiskolinti.

2021 05 14 11:54
Spausdinti