Meniu
Prenumerata

trečiadienis, birželio 16 d.


POLITOLOGŲ VERTINIMAS
Partnerystės įstatymo projektui suduotas skaudus smūgis, tačiau jis dar turi šansą būti įtvirtintas
Greta Burlėgaitė
Irmantas Gelūnas
Aušrinė Armonaitė, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Gabrielius Landsbergis ir Ingrida Šimonytė

Politologai tikina, jog Seimo nepritarimas Partnerystės įstatymo projektui buvo skaudus smūgis tiek valdančiajai koalicijai, tiek pačiam projektui. Tačiau, anot politikos ekspertų, kova už minėto projekto įvedimą prasidės tik dabar, esą yra galimybė, kad rudens sesijoje lyčiai neutrali partnerystė bus įtvirtinta. 

„Pirmiausia, manau, kad projekto rengėjams tai buvo didelis smūgis. Tikiu, kad koalicija manė, kad tikrai šis ne itin griežtas įstatymas sulauks pritarimo, tad, manau, čia buvo nemažas nusivylimas, nes Partnerystės įstatymą palaikė didelė dalis visų trijų frakcijų atstovų.

Tai, kad įstatymas buvo atmestas, yra blogas ženklas, tačiau manau, kad tikrai yra dar galimybė, jog vėliau jis bus patvirtintas. Rudens sesijoje partijos jau galės pradėti šiokį tokį spaudimą savo nariams, kad jie pakeistų savo nuostatą“, – tikina politologas Kęstutis Girnius.

„Bus daromas spaudimas siekiant gauti tuos kelis papildomus balsus“

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas teigia, kad Partnerystės įstatymas yra labai svarbus tiek Liberalų sąjūdžiui, tiek Laisvės partijai. Esą būtent todėl bus siekiama pakeisti bent kelių parlamentarų nuomonę.

„Juk ir konservatorių prezidiumas pasakė, kad tai yra klausimas, kurį turi spręsti Seimas, o ne referendumo būdu. Tad, manau, dabar tos kovos tik prasidės, nes iki šiol projekto rengėjų pagrindinis dėmesys buvo skiriamas pačiam įstatymo projektui ir jo rengimui. Manau, dabar jis nebus daug keičiamas, o tik daromas spaudimas siekiant gauti tuos kelis papildomus balsus“, – sakė K. Girnius.

Andrius Ufartas
Kęstutis Girnius

Pritrūko Liberalų sąjūdžio balsų

VU TSPMI docentas dr. Liutauras Gudžinskas antrina prieš tai išsakytai nuomonei ir tikina, kad Partnerystės įstatymas vis dar turi šansą būti patvirtintas Seimo. Tiesa, anot politologo, net parlamentui pritarus minėtam įstatymui viskas priklausys nuo šalies prezidento.

„Balsų, kurių trūko, kad įstatymo projektui būtų pritarta, buvo labai nedidelis kiekis, tad aš neatmesčiau to varianto, kad Seimas dar grįš prie šito projekto svarstymo. Iš tikrųjų konservatorių balsavimo aktyvumas buvo nemažas, tačiau pritrūko Liberalų sąjūdžio balsų, iš socialdemokratų bent vienas Seimo narys taip pat galėjo kitaip balsuoti. Tų kelių balsų ir būtų užtekę, kad Seimas svarstytų, o tada jau viskas priklausytų nuo prezidento Gitano Nausėdos valios ir sprendimo. Šansas dar yra, tiesa, jis nėra didelis“, – sakė L. Gudžinskas.

Politologas sako, jog Lietuva jau yra pasiruošusi Partnerystės įstatymo įvedimui. Tiesa, L. Gudžinskas mano, kad projektų rengėjų pasirinktas laikas įstatymui svarstyti buvo nepalankus. 

„Nemanau, kad Lietuva nepasiruošusi, juk yra daug šalių, ne tik katalikiškos, bet ir iš to pokomunistinio bloko, pavyzdžiui, Slovėnija, Čekija bei Vengrija. Tai yra šalys, kurios yra panašioje padėtyje kaip ir mes, o jos yra priėmusios šituos projektus. Tad, manau, tikrai jau yra pats laikas ir mums.

Manau, šį kartą nepavyko, nes gal iš tikrųjų pritrūko laiko, jo galėjo būti skirta daugiau. Mes matome, kad valdančioji koalicija visgi nesugebėjo tarp savęs susitarti. O, manau, pasipriešinimo iš visuomenės pusės nebuvo tokio jau didelio. Taip, buvo tas vadinamasis šeimų maršas, bet vėlgi ar jis tikrai labai atspindi visos visuomenės nuotaikas“, – tikino VU TSPMI docentas.

Keliamos problemos dėl Partnerystės įstatymo įvedimo – tokios gan išpūstos

Socialdemokratas L. Gudžinskas pabrėžė, jog šalių, kuriose minėtas įstatymo projektas jau yra patvirtintas, pavyzdžiai parodė, kad toks įstatymas neigiamai nepaveikė visuomenės gyvenimo.

„Jei remtumėmės visuomenės apklausomis, tai ta naujausia parodė, kad apie 30 proc. žmonių jau palaikė partnerystę. Palyginimas: kai Lietuva pradėjo derybas dėl narystės Europos Sąjungoje, maždaug tiek pat žmonių manė, kad reikia stoti į ją. Tada derybos buvo pradėtos, vystytos ir buvo priimti tam tikri sprendimai, o tada žmonių nuostatos keitėsi.

Galime matyti iš tų šalių, kurios priėmė tokius įstatymus, – realiai niekas gyvenime nepasikeitė ir tos problemos, kurios buvo keltos, jos buvo tokios gan išpūstos. Gal dabar pandemijos sąlygomis būta įtampos ir galbūt buvo ne pats palankiausias metas Partnerystės įstatymui svarstyti, kita vertus, niekada nebūna labai jau tų gerų momentų“, – sakė politologas L. Gudžinskas.

Vygintas Skaraitis
Liutauras Gudžinskas

Sukėlė perteklinį šaršalą, per daug triukšmo

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas Bernaras Ivanovas yra kiek kitokios nuomonės. Anot politologo, Partnerystės įstatymas jau prarado savo šansą būti patvirtintas. Esą projekto iniciatorių skubėjimas ir aiškios informacijos visuomenei neteikimas nutolino šio įstatymo įvedimą. 

„Panašu, kad mūsų koalicija labai skubėjo, jie skubėjo ne tik dėl šio įstatymo projekto, tačiau ir dėl kitų, pavyzdžiui, Stambulo konvencijos. Taip jie sukėlė perteklinį šaršalą, per daug triukšmo, o ir pati kampanija buvo per agresyvi. (...) Būtent todėl oponentams ir pavyko suskaldyti konservatorius, o tai padaryti nėra sunku, nes konservatoriai ideologine prasme yra labai margi. (...) Kadangi rudenį konservatorių dėl daugelio problemų dar laukia tikras pragaras, manyčiau, tą klausimą teks atidėti nežinia kuriam laikui“, – teigė B. Ivanovas.

VDU politologas tikino, kad projekto iniciatoriai neteikė išsamios informacijos apie įstatymą. Esą visuomenė informaciją apie rengiamą projektą gaudavo iš oponentų.

„Pirmiausia žmones erzina tas nežinojimas. Paruošiamasis darbas vyko nesklandžiai, net ta pati diskusija vyko labai įdomiai ir politikų nepasiruošimas einant su tokiu jautriu, vertybiniu klausimu tiesiog stebina, jie patys nepadarė namų darbų. Vien dėl to jiems dabar jau priimti šį įstatymą darysis vis sunkiau ir sunkiau“, – pokalbio pabaigoje sakė B. Ivanovas.

Primename, kad antradienį Seime vykusio posėdžio metu po pateikimo buvo nepritarta Partnerystės įstatymo projektui dėl lyčiai neutralios partnerystės. Parlamente šį klausimą palaikė 63, prieš balsavo 58, susilaikė 7.

Kitu balsavimu nuspręsta projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. Už tai, kad įstatymas būtų grąžintas tobulinti, balsavo 75 Seimo nariai, 52 parlamentarai pasisakė už tai, kad siūlymai apskritai būtų atmesti.

2021 05 26 14:42
Spausdinti