Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, kovo 28 d.


KARANTINAS
Pakoreguoti karantino suvaržymai: dalis moksleivių galės grįžti į mokyklas, leista bendrauti vienišiems asmenims
BNS
Fotobankas
Moksleivis.

Vyriausybei trečiadienį pakoregavus karantino suvaržymus, į mokyklas galės grįžti visų klasių moksleiviai, patiriantys sunkumų mokantis iš namų, o vieniši ar negalią turintys asmenys turės galimybę bendrauti su kitais šeimos ūkiais net ir kitose savivaldybėse.

„Tai tarsi moralinė skola žmonėms, kurie yra vieniši ir tikrai jaučia pakankamai didelę psichologinę įtampą (...) taip pat ir dėl vaikų iš šeimų, kuriems namuose dėl įvairių priežasčių mokytis yra sunku“, – posėdyje sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Karantino ribojimai papildyti nuostata, kad savivaldybės privalo užtikrinti 1–12 klasių moksleivių ugdymą, priežiūrą ir maitinimą, kai jie neturi sąlygų mokytis namuose arba jiems reikalinga kita pagalba mokantis nuotoliniu būdu mokyklos vaiko gerovės komisijos sprendimu.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pabrėžė, kad taip siekiama padėti moksleiviams iš socialiai pažeidžiamų šeimų, kurie neturi sąlygų mokytis namuose, suteikiant jiems galimybę mokytis iš mokyklos, vaikų ar jaunimo dienos centrų.

Kaip ir anksčiau, dėl pradinukų galios nuostata, jog jų nuotolinį ugdymą mokyklose savivaldybės privalo užtikrinti tais atvejais, kai jų tėvai ar globėjai privalo atlikti darbą darbo vietoje ir „negali užtikrinti vaikų, ugdomų pagal pradinio ugdymo programą, priežiūros“.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nurodo, jog „sergančiųjų ar izoliuotųjų skaičius mokyklose žymiai sumažėjęs“, o atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos, Vilniaus universiteto mokslininkų tyrimus, mokyklų uždarymas turi neigiamą poveikį mokinių sveikatai ir gerovei, ypač mokiniams iš socialiniai pažeidžiamų šeimų.

Pabrėžiama, kad grąžinant į mokyklas moksleivius, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namie, siekiama jiems padėti didinti motyvaciją ir suteikti reikiamą pagalbą. Šiems vaikams būtų sudaroma galimybė mokyklose mokytis nuotoliniu būdu, gauti tam būtinas priemones, o tiems, kuriems priklauso – nemokamą maitinimą.

Vyriausybės vertinimu, papildomos konsultacijos, motyvacija ar aprūpinimas įranga ir internetu reikalingas maždaug 25 tūkst. šalies mokinių, maždaug pusei jų skirtas nemokamas maitinimas.

Vienišių bendravimui nebebus judėjimo ribojimų

Taip pat trečiadienį įteisinti vadinamieji socialiniai burbulai, t. y. sudaryta galimybė bendrauti dviem šeimoms ar namų ūkiams, kai juos sudaro ne daugiau nei vienas asmuo arba jei šeimoje yra neįgalus nepilnametis ar priežiūros dėl neįgalumo reikalaujantis suaugęs asmuo.

Pažymima, kad tokiems artimus kontaktus turintiems šeimų ar namų ūkio nariams būtų draudžiama turėti taip pat artimus kontaktus su kitais asmenimis darbo ir kitose vietose.

Be kita ko, šiems artimus kontaktus turintiems asmenims leidžiama judėti iš vienos savivaldybės į kitą, jeigu jie yra skirtingose savivaldybėse.

Pasak A. Dulkio, taip siekiama „suteikti emocinę ir praktinę pagalbą“ vienišiems asmenims. I. Šimonytė sako, kad atlaisvinimai leis labiau atsižvelgti į šių asmenų bendravimo poreikius, kai jie „galės kažką daryti ir nesijausti kalti, kad pažeidžia taisykles“.

Karantinas dėl plintančio koronaviruso Lietuvoje paskelbtas pernai lapkričio 7 dieną, nuo gruodžio 16 dienos jo režimas sugriežtintas ir pratęstas iki sausio 31-osios. 

Šiuo metu šalyje uždaryta daugelis parduotuvių, sporto ir laisvalaikio praleidimo vietų, apribotas paslaugų teikimas, žmonių judėjimas tarp savivaldybių ir susibūrimai tiek namuose, tiek viešose vietose.

J. Šiugždinienė: kai leis COVID-19 situacija, toliau į mokyklas grįš abiturientai, pradinukai

Nuo ketvirtadienio mokykloms atveriant duris moksleiviams, patiriantiems sunkumų mokytis namuose, toliau gerėjant epidemiologinei situacijai į mokyklas galės grįžti pradinukai ir dvyliktokai, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

„Taip, yra prioritetinės grupės ir, man atrodo, visi suprantame, kad mokykla yra prioritetinė sritis. Ir mes tikrai, jei turėsime galimybes, tą padarysime. Jeigu leistų epidemiologinė situacija, prioritetą teiktumėme pradinukams ir abiturientams“, – per spaudos konferenciją sakė ministrė.

J. Šiugždinienė pabrėžė, kad Vyriausybė turi parengtus planus dėl ugdymo atnaujinimo, kad situacija „nepasitiktų netikėtai“, tačiau konkretūs terminai, kada leisti grįžti skirtingoms grupėms į mokyklas, priklausys nuo epidemiologinės situacijos ir Vyriausybės sudarytos ekspertų grupės rekomendacijų.

„Pasitikime mūsų nepriklausoma ekspertų taryba, kuri ir sprendžia dėl epidemiologinės situacijos, ir ar turėsime, nuo kada turėsime galimybę sugrįžti į mokyklas. Tai labai priklausys ir nuo testavimo apimčių“, – sakė ji.

Mokyklos galės neskubėti

Ministrė pabrėžė, kad nors pakeitimai dėl socialinės rizikos šeimų ir kai kurių kitų moksleivių grįžimo į mokyklas įsigalioja nuo ketvirtadienio, apie tokius planus savivaldybės buvo informuojamos dar gruodį, tad turėjo laiko tam pasiruošti.

J. Šiugždinienė tvirtino, kad su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengtas algoritmas, kaip reikėtų atpažinti vaikus, kuriems sekasi sunkiau mokytis nuotoliniu būdu. Į šį procesą bus įtraukti klasės auklėtojai bei mokyklų vaiko gerovės komisijos. Jie, pasak ministrės, ir nuspręs, ar vaikui būtina pagalba ir kokia ji turėtų būti.

„Ar tiesiog padėti namuose galbūt prisijungti prie programų, užtikrinti, kad yra internetinis ryšys, o galbūt reikia pakviesti vaiką atvykti į mokyklą ir saugiai, saugioje aplinkoje prisijungti prie nuotolinių pamokų (...) Savivaldybių administracijų sprendimas – kaip jos organizuos pavėžėjimą, kas budės tuo metu mokyklose. Bet tai vyksta ir dabar“, – sakė ministrė.

J. Šiugždinienė priminė, kad dalis įstaigų veikia ir šiuo metu, nes turi užtikrinti, pavyzdžiui, medikų, policijos ar kitų darbuotojų vaikų ugdymą, tad nauja tvarka neturėtų būti staigmena. 

Vis dėlto ministrė patikino, kad vaiko gerovės komisijos galės rinktis spręsti dėl moksleivių ir vėliau, nebūtinai jau nuo ketvirtadienio.

„Tikrai kartu dirbome ilgą laiką, nuo gruodžio mėnesio, tai čia nėra sprendimas, kuris priimtas vakar ar šiandien, savivaldybės informuotos, su jomis derinti šie klausimai (...). Nereikia galbūt rytoj ryte organizuoti vaiko gerovės komisijos, nes esmė šito sprendimo – kad mes pastebėtumėme tuos vaikus“, – tikino ji.

Nebuvo pasirengta teikti pagalbą mokiniams nuotolinio mokymo atveju

Teikti pagalbą nuotoliniu būdu karantino atveju besimokantiems vaikams ankstesnė Vyriausybė tinkamai nepasirengė, sako J. Šiugždinienė.

„Tokiai situacijai nebuvo pasirengta, nebuvo parengtas priemonių planas pagalbai mokiniams, taip pat nebuvo numatytos lėšos naujoms technologijoms įsigyti ar papildomoms konsultacijoms, pamokoms teikti. Mes tą parengėme ir šiandien aš savo įsakymu tai patvirtinau“, – per spaudos konferenciją trečiadienį sakė ministrė.

Ministerija anksčiau trečiadienį pranešė parengusi pagalbos priemonių paketą, skirtą kompensuoti mokymosi praradimus per pandemiją, tam numatyta 7,5 mln. eurų.

„Tai yra naujos lėšos, praėjusios Vyriausybės jos nebuvo numatytos. Dalis yra sutaupytų lėšų, kurias mes tiesiog atradome, nes žinome, kad tai yra labai svarbu – įsigyti kompiuterinei įrangai, įsigyti nešiojamiems kompiuteriams ir internetiniam ryšiui, tam planuojame skirti 6 mln. eurų. Šiandien žinome ir gana tikslų skaičių vaikų, kuriems trūksta technologijų, kompiuterių. Tai nereiškia, kad jie jų visai neturi, bet yra vaikų, kurie šiandien naudojasi kai kas gal telefonais ar nelabai kokybiškomis planšetėmis“, – kalbėjo ministrė.

Iš šių lėšų bus skiriama tikslinė pagalba abiturientams, socialiai pažeidžiamų šeimų vaikams ir kitiems mokiniams, mokykloms aprūpinti kompiuterine technika, pedagogų kompetencijoms stiprinti, vaikų priežiūrai mokykloje.

„Kita dalis pinigų, taip pat lėšos, kurias ši Vyriausybė paskyrė, tai bus nuotolinėms konsultacijoms, tai pat individualioms konsultacijoms ir pamokoms mokykloje“, – sakė J. Šiugždinienė.

Ministerijos duomenimis, šiuo metu apie 14 tūkst. mokinių reikia pagalbos mokantis nuotoliniu būdu – padėti prisijungti prie nuotolinių pamokų, stiprinti jų mokymosi motyvaciją. Dar 11 tūkst. mokinių patiria trikdžių dėl nepakankamos technologinės įrangos namuose.

Ministerijos parengtame pagalbos priemonių plane numatoma, kad abiturientus nuotolinių atvirų pamokų metu konsultuos mokytojai ir universitetų dėstytojai. Dvyliktokų lietuvių kalbos ir matematikos mokytojams vyks papildomos konsultacijos dėl pagalbos mokiniams rengiantis brandos egzaminams.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė algoritmą, kuris padėtų mokyklose identifikuoti mokinius, kuriems reikalinga papildoma pagalba mokytis nuotoliniu būdu. Numatoma pasitelkti nevyriausybinių organizacijų savanorius, kurie padėtų mokyklose, vaikų dienos centruose ar jaunimo centruose prižiūrėti šiuos vaikus, padėti jiems paruošti namų darbus.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2021 01 20 14:27
Spausdinti