Meniu
Prenumerata

trečiadienis, gruodžio 8 d.


MIGRANTAI
Nevyriausybininkai EK pateikė kitą versiją dėl Lietuvos elgesio su migrantais: ragina inicijuoti pažeidimų procedūrą
Evaldas Labanauskas, specialiai iš Briuselio
Europos Parlamentas
Europos komisarė Ylva Johansson.

Net šešiolika su migrantais dirbančių nevyriausybinių organizacijų (NGO), tarp jų – keturios iš Lietuvos, kreipėsi į Europos Komisiją ir pateikė kitokį požiūrį į įvykius pasienyje su Baltarusija, nei teigia oficialūs Varšuvos, Vilniaus ir Rygos atstovai. Kartu paragino imtis priemonių prieš šias tris ES nares.

Spalio 11 d. Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen ir komisarei Ylvai Johansson adresuotą laišką pasirašė 4 Latvijos, 8 Lenkijos ir 4 Lietuvos NGO („Diversity Development Group“, Lietuvos pabėgėlių taryba, Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir Lietuvos žmogaus teisių centras).

Mes tikrai nesakome, kad nereikia saugoti ES išorinės sienos, bet mes kalbame, kad net ir tokioje situacijoje labai svarbu užtikrinti ir nepažeisti žmogaus teisių.

„Tai stipriausios ir daugiausia su migrantais, migracijos tema dirbančios organizacijos“, – IQ teigė laišką „Diversity Development Group“ vardu pasirašiusi ir viena jo iniciatorių Giedrė Blažytė. Pasak jos, Lietuvos Raudonasis Kryžius, kuris daugiausia tiesiogiai dirba su migrantais ir pabėgėliais, neprisijungė, nes jau anksčiau bendrai Raudonasis Kryžius kreipėsi į Komisiją.

„Ko gero, Europos Komisija ne viską žino, ypač toks įspūdis susidaro iš viešosios erdvės, iš Lietuvos pozicijos palaikymo“, – kalbėjo G. Blažytė. Kartu ji pabrėžė, kad „mes tikrai nesakome, kad nereikia saugoti ES išorinės sienos, bet mes kalbame, kad net ir tokioje situacijoje labai svarbu užtikrinti ir nepažeisti žmogaus teisių.“

Daug priekaištų kaltinimų pažeidimais

11 puslapių laiške taip pat sakoma, kad reikia ginti ES išorines sienas, bet Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos veiksmai kelia ypatingą susirūpinimą dėl žmogaus teisių ir šių šalių tarptautinių įsipareigojimų pažeidimų.

„Neseniai priimtos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties pataisos, po to sekusi išstūmimo („pushbacks“) praktika sukūrė ypač priešišką aplinką prieglobsčio prašytojams ir nereguliariems migrantams Lietuvoje“, – teigiama laiške.

Jame minima, kad dabar pasiprašyti prieglobsčio yra beveik neįmanoma, o per 4 tūkst. jau Lietuvoje esančių migrantų, tarp kurių ketvirtis – mažamečiai, yra laikomi uždaryti ir jų gyvenimo sąlygos yra labai blogos: perpildytos apgyvenimo vietos, tinkamo gerti vandens ir drabužių trūkumas, prasta sanitarinė padėtis, nėra galimybės mokytis. Be to, migrantams trūksta informacijos apie jų teises ir teisines gynybos galimybes, o prieglobsčio prašytojai yra spaudžiami grįžti į savo kilmės šalis.

Išstūmimas ir apgręžimas – tai žmonių neįleidimo į tam tikros valstybės teritoriją sinonimai. Reiktų akcentuoti, kad žmonės neturi galimybės pasiprašyti prieglobsčio.

Vis dėlto didžiausias dėmesys laiške skiriamas Lenkijos veiksmų kritikai, ypač išstūmimams ir jau keletą gyvybių pareikalavusiai padėčiai pasienyje. Oficialus Vilnius teigia, kad įgyvendina ne „išstūmimą“ („pushback“), o „apgręžimą“ („redirection“).

„Išstūmimas ir apgręžimas – tai žmonių neįleidimo į tam tikros valstybės teritoriją sinonimai. Reiktų akcentuoti, kad žmonės neturi galimybės pasiprašyti prieglobsčio. Ir tai yra svarbiausias akcentas, todėl mes prašome ištirti prieglobsčio teisės įgyvendinimą. Pagal tą praktiką, kuri dabar taikoma, pasiprašyti prieglobsčio yra labai sudėtinga, o tai pažeidžia vieną iš fundamentalių žmogaus teisių į prieglobstį“, – teigė G. Blažytė.

Pasak jos, didelė dalis laiške pateikiamos informacijos remiasi vasaros pabaigos duomenimis ir dabar situacija šiek tiek pagerėjo.

„Tačiau vis dar yra užkardose gyvenančių žmonių, nėra galimybės jų perkelti į pastovesnes stovyklas, ir kitas dalykas, kurį kritikuojame, – tai apgyvendinamas perpildytose vietose. Kai 400 žmonių gyvena viename pastate, tai tos sąlygos nėra tokios, kokios turėtų būti“, – teigė NGO atstovė.

Laiške taip pat paminima daug ES ir tarptautinių sutarčių, kurias galimai pažeidžia Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos vyriausybės. Kartu prašoma Komisijos imtis šių veiksmų: ištirti, ar padėtis ES rytų pasienyje atitinka ES teisę; paraginti Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos valdžią gerbti prieglobsčio įstatymus; pradėti pažeidimų procedūras prieš šias šalis dėl prieglobsčio procedūrų suvaržymo ir prievartinio grąžinimo; paraginti šias valstybes leisti žmogaus teisių gynėjams vykdyti nepriklausomą stebėjimą ir padėti migrantams; surengti susitikimą su Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos NGO dėl situacijos pasienyje.

Sutapo su skandalingu komisarės „twitu“

Europos Komisija patvirtino IQ, kad gavo laišką ir ruošiamas atsakymas.

„Kaip matome, laiškas buvo siųstas spalio 11 d. ir po kelių dienų mes išgirdome, kad Europos Komisija išreiškė tam tikrą susirūpinimą“, – kalbėjo G. Blažytė, turėdama omenyje komisarės Y. Johansson spalio 13-osios pareiškimą socialiniame tinkle „Twitter“, kuriame ši teigė: „Aš labai susirūpinusi dėl pranešimų apie žmones, įskaitant vaikus, įstrigusius miškuose itin sudėtingomis sąlygomis ties išorine Europos Sąjungos siena. Aš paprašiau Europos Komisijos ir Europos išorinių veiksmų tarnybos susitikti su Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos ambasadoriais ketvirtadienį aptarti galimus tolesnius veiksmus.“

Tačiau, IQ žiniomis, Y. Johansson pareiškimas niekaip nesusijęs su minimu NVO laišku. Diplomatai teigia, esą įvyko komunikacinis nesusipratimas, o su komisarės komanda Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos atstovai nuolat palaiko ryšį bei informuoja apie padėtį.

„Šis susitikimas jau įvyko, ir mes tęsiame bendravimą su valstybėmis narėmis visais lygiais. Mes remiame šalis nares, kurios susiduria su situacija Baltarusijos pasienyje, be kita ko, ir humanitariniu aspektu, toliau diskutuojame dėl vyriausybių veiksmų ir ES paramos, kuri galėtų būti reikalinga“, – savo ruožtu IQ teigė Komisijos atstovė.

Europarlamentas: nutrauksime paramą

G. Blažytė teigė, kad kol kas NVO nesikreipė į kitas ES institucijas, tokias kaip Europos Parlamentas. Pastarajame vis daugiau kyla pasipiktinimo dėl elgesio su migrantais Baltarusijos pasienyje.

Praėjusį trečiadienį Strasbūre įvyko europarlamentarų debatai „Išstūmimai prie ES išorinės sienų“, skirti neseniai pasirodžiusiam žurnalistiniam tyrimui apie anksčiau vykdytus migrantų prievartinius išstūmimus Balkanuose. Kartu kalbėta ir apie padėtį pasienyje su Baltarusija.

„Prašau neleisti naudoti ES lėšų, kur vyksta išstūmimai“, – teigė antrosios didžiausios frakcijos socialistų vardu vokietė Birgit Sippel.

Europos Komisijos tyla tik įgalino šalis išstūmimus paversti sistemine praktika. Ir pereinama nuo neigimo iki reikalavimo, kad išstūmimai būtų legalizuoti.

Jai antrino ir trečiosios pagal dydį frakcijos „Atnaujinkime ES“ atstovė olandė Sophia In ’T Veld: „Ponia komisare, pone ministre, vaikai mirtinai sušąla prie Europos sienų, o jūsų pagrindinis rūpestis yra sienos apsauga ir Šengenas? Rimtai? (...) Ar tai Europos vertybės, kurioms mes atstovaujame?“

„Europos Komisijos tyla tik įgalino šalis išstūmimus paversti sistemine praktika. Ir pereinama nuo neigimo iki reikalavimo, kad išstūmimai būtų legalizuoti“, – kalbėjo Žaliųjų atstovė olandė Tineke Strik ir taip pat pasisakė už paramos ribojimą šalims, kurios vykdo migrantų išstūmimus.

Tiesa, debatuose pasisakęs europarlamentaras Andrius Kubilius pabrėžė, kad reikia nepamiršti ir nelegitimaus Aliaksandro Lukašenkos režimo. Esą būtent jis yra ta priežastis, dėl kurios kenčia tiek Baltarusijos žmonės, tiek žmonės prie ES sienų.

Europarlamento debatuose kalbėjusi komisarė Y. Johansson teigė: „Prievarta mūsų pasienyje niekada nebus priimtina. Ypač jei ji yra struktūruota ir organizuota. Mes privalome apginti mūsų ES išorines sienas, bet kartu palaikyti fundamentalias teises. Įmanoma padaryti abu dalykus. (...) Išstūmimai niekada neturėtų būti priimtini. Išstūmimai niekada neturėtų būti įteisinti.“

Tiesa, eurokomisarė Ylva Johansson sako, kad Lietuva skaidriai tvarkosi su migrantų krize, tačiau neatmeta Europos Sąjungos (ES) teisės pažeidimų elgiantis su atvykėliais pasienyje su Baltarusija.

Pasak jos, pirmadienį eurokomisarė gyrė Lietuvą, esą ji atviriau bendradarbiauja su ES institucijomis nei kaimynė Lenkija, taip pat susidurianti su neteisėtų migrantų antplūdžiu.

„Negaliu duoti carte blanche (visiškos laisvės) viskam, kas gali nutikti ar nutiko Lietuvos pasienyje, esu labai susirūpinusi dėl pranešimų apie atstūmimus, tačiau bendrai paėmus turiu pasakyti, kad Lietuva, mano vertinimu, tikrai stengiasi laikytis Teisyno, stengiasi padaryti, ką gali, ir yra skaidri“, – interviu BNS sakė už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė.

2021 10 26 10:01
Spausdinti