ScanpixBaltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka Lietuvą pasirinko kovos su Vakarais frontu, o pabėgėliai yra vienas hibridinės kovos ginklų. Ar Lietuva gali atsakyti tuo pačiu?
Priemonės, kurios kartais vadinamos neoficialiomis ekonominėmis sankcijomis, naudojamos nuo seno. Lietuvoje puikiai žinomas pavyzdys – Rusijos nutraukta tiekti nafta 2006 m., neva įvykus avarijai naftotiekyje „Družba“. Maskva prisidengė techninėmis problemomis, tačiau tai, kad jų net nebandyta šalinti, aiškiai rodė, jog tikrosios priežastys – politinės.
Panašias priemones Maskva taiko ir kitose srityse. Pavyzdžiui, paaštrėjus santykiams su kuria nors valstybe, Rusijos maisto kontrolės tarnyba atrasdavo priekabių dėl maisto produktų kokybės ir importas būdavo stabdomas.
Ekonominio spaudimo priemones pasitelkia ne tik Rusija ir į ją panašios valstybės, bet ir Vakarų demokratijos. Paprastai tokiais atvejais išlaikomas teisinis pagrindas arba bent jau formali teisinė priedanga, tačiau kartais jos peržengia teisės ribas. Štai prezidentaujant Barackui Obamai JAV įsivėlė į tarptautinį skandalą, kai paaiškėjo, kad Nacionalinė saugumo agentūra klausėsi Vokietijos kanclerės Angelos Merkel telefono pokalbių. Formaliai sąjungininkai nešnipinėja vieni kitų, tačiau realybėje tai daro ne tik nacionalinio saugumo, bet ir ekonominiais sumetimais.
