Meniu
Prenumerata

antradienis, spalio 19 d.


GELEŽINKELIAI
Mūšiai Briuselio užkulisuose: kiek „Rail Baltica“ turi šansų išsaugoti 1,6 mlrd. ES eurų?
Evaldas Labanauskas, specialiai IQ iš Briuselio
Fotobankas

Velnias slypi detalėse. Šis posakis ypač svarbus kalbant apie sudėtingus ES dokumentus. Tik nuo kelių žodžių priklauso, ar Lietuvos, Latvijos ir Estijos geležinkelio projektas „Rail Baltica“ be problemų gaus apie 1,6 mlrd. eurų iš ES. 

Po Baltijos šalių grasinimo derybos su Europos Parlamentu (EP) strigo. Baltijos valstybės kozirių turi ne per daugiausia ir net pačios tiesiogiai nedalyvauja derybose.

Ragina ratifikuoti, bet...

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pirmadienį paragino visas ES šalis kuo greičiau ratifikuoti susitarimą dėl vadinamųjų nuosavų išteklių, kurie leistų Komisijai skolintis ir po to subsidijomis bei paskolomis su minimaliomis palūkanomis išdalyti pinigus šalims narėms, kad šios gaivintų nuo pandemijos nukentėjusias savo ekonomikas.

„Tik ratifikavę nuosavų išteklių sprendimą, mes galime įgalinti atsigavimą, – per susitikimą su ES šalių parlamentais teigė U. von der Leyen. – Mūsų visų ateitis – visiškai mūsų rankose, Europos parlamentų rankose.“

Šiuo metu tik septynios iš 27 ES valstybių tai padarė. Tarp „vėluojančių“ – ir Lietuva, Latvija bei Estija. Bet tai ne dėl to, kad „valdžia ir vėl miega“.

Dar sausio pabaigoje Lietuvos prezidentas ir Latvijos bei Estijos premjerai išsiuntė šiuo metu ES pirmininkaujančiai Portugalijai laišką, kuriame prašoma užtikrinti, kad ES lyderių liepos susitarimo būtų laikomasi, t. y. kad bendram šių šalių geležinkelių projektui „Rail Baltica“ būtų skirti numatyti 1,6 mlrd. eurų. Kartu Baltijos valstybių vadovai netiesiogiai pagrasino, kad tik taip bus užtikrintas greitas sprendimo dėl nuosavų išteklių ratifikavimo procesas visose trijose šalyse.

Mat ES pinigų skyrimas įvairioms programoms reikalauja Europos Parlamento palaiminimo, kuris pasiekiamas trišalėse derybose su jo atstovais, Europos Tarybai pirmininkaujančia Portugalija ir Europos Komisija. Šiuo atveju konkrečiai kalbama apie susitarimą dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) reglamento.

Du EP pasiūlyti pakeitimai

Europarlamentui derybose atstovauja Transporto ir turizmo komiteto (TRAN) pranešėjai ir užsispyrusiai siūlo kelis pakeitimus į CEF reglamentą. Vienas jų, paprastai tariant, – riboti Baltijos valstybių galimybes papildomai siekti finansavimo iš CEF dalies sanglaudos šalims (bendras „katilas“ – apie 3 mlrd. eurų).

Nors šis pakitimas nėra naudingas Baltijos šalims, šių diplomatai teigia, jog gal ir sugebėtų surasti kompromisą šiuo klausimu. Tačiau yra kitas EP siūlomas pakeitimas.

Europarlamentas siūlo, kad beveik 1,6 mlrd. eurų turėtų būti skirti ne „trūkstamoms tarpvalstybinių geležinkelių jungtims šalims narėms, kurios tinkamos finansavimui iš Sanglaudos fondo“ (kaip sutarė ES lyderiai per sunkias liepos derybas dėl ES biudžeto), o „konkurenciniu pagrindu, pabaigti trūkstamas tarpvalstybines geležinkelių jungtis“.

„Kai vyko ES lyderių derybos, Baltijos šalys pasitikrino, kad yra vienintelės sanglaudos šalys, kuriose trūksta geležinkelio sąsajų su likusia Europa. Egzistuoja ir kiti sąsajų tarp ES valstybių projektai: Prancūzijos ir Ispanijos, Danijos ir Vokietijos, tačiau jos nėra sanglaudos valstybės, bent jau kelios iš jų tikrai nėra“, – interviu IQ sakė europarlamentaras iš Latvijos Robertas Zylė, kuris yra ir šešėlinis pranešėjas TRAN komitete, bet tiesiogiai nedalyvauja trišalėse derybose.

Kokios grėsmės „Rail Balticai“?

T.  y. pagal pirminį variantą į 1,6 mlrd. eurų gali pretenduoti tik „Rail Balticos“ projektas, nes tik jis atitinka išvardytas sąlygas (trūkstama geležinkelių jungtis, tarp ES valstybių ir šios valstybės gali gauti paramą iš Sanglaudos fondo). Pagal EP pasiūlymą, konkurencija dėl pinigų išsiplečia ir į juos gali pretenduoti visi trūkstamų jungčių tarp visų ES valstybių projektai.

„Tai papildomos procedūros, viso finansinio fondo atidarymas kitiems projektams, automatiškai atsiras daugiau konkuruojančių projektų ir akivaizdžiai tokia pinigų suma nepaklius į Baltijos valstybių pusę“, –aiškino subtilybes TRAN komiteto pakaitinis narys Petras Auštrevičius.

EP įtvirtinus savo pakeitimus CEF reglamente egzistuoja rimta galimybė, kad „Rail Baltica“ gaus mažiau ES pinigų, nei tikėtasi, ir ne tik dėl kitų projektų konkurencijos. Nors ne taip smarkiai, kaip dalis kitų ES finansuojamų transporto infrastruktūros projektų, „Rail Baltica“ vis dėlto vėluoja, o trims Baltijos šalims ne visada pasiseka surasti kompromisą – iki šiol nesutariama dėl valdymo. Be to, pagal praėjusių metų Europos audito rūmų ataskaitą, „Rail Baltica“ neatsipirks, todėl siūloma pagalvoti apie lėtesnį ir pigesnį, o ne greitaeigį geležinkelį.

Nenori suteikti privilegijų

Pataisų CEF reglamente iniciatoriai TRAN komiteto pranešėjai rumunas Marianas-Jeanas Marinescu (Europos liaudies partija) ir prancūzas liberalas Dominique’as Riquet tikina, kad būtent jų pasiūlymai esą užtikrins sąžiningos konkurencijos sąlygas ir nesuteiks privilegijos nė vienam projektui išskirtinai, t. y. ko ir reikalauja ES teisė.

„Prašau, turėkite omenyje, kad tie 1,6 mlrd. eurų ateina iš biudžeto eilutės, kuri skirta visoms valstybėms narėms“, – IQ pažymėjo M.-J. Marinescu (D. Riquet į IQ paklausimus neatsiliepė).

Vis dėlto M.-J. Marinescu pabrėžė, kad mano, jog „Rail Baltica“ yra svarbus tiek vietos, tiek visos Europos lygiu projektas. Tačiau, pasak europarlamentaro, sanglaudos šalyse yra 22 geležinkelio tarpvalstybinės jungtys, iš kurių 15 yra esminės jungtys ir gali būti įvardijamos „pagrindiniais projektais“, todėl esą išmetus sanglaudos sąlygą, niekas per daug nepasikeičia „Rail Balticos“ atveju.

„Aš spėju, kad bus daug įvairių šalių narių projektų ir Komisija, remdamasi reglamente įtvirtintais kriterijais, atrinks, kurį projektą finansuoti“, – apibendrino M.-J. Marinescu.

Pavydas ir konkurencija?

Ne pirmą kadenciją EP dirbantis P. Auštrevičius pasakojo, kad „Rail Balticos“ projektas dažnai sulaukia abejonių ar kritinių pastabų iš kai kurių europarlamentarų, konkrečiai ir iš M.-J. Marinescu. Esą jis ne kartą leido sau garsiai abejoti, kuo nusipelnė Baltijos valstybės, kad „Rail Balticos“ projektas finansuojamas taip gausiai ir jam suteikiamos tokios didelės garantijos.

„Pagrindinis nesutarimas yra dėl to, kad kai kurie europarlamentarai kvestionuoja praėjusių metų liepos mėnesio Europos Vadovų Tarybos sprendimą, kur buvo labai aiškiai įrašyta, kad „Rail Balticos“ projektui skiriamas 1,6 mlrd. eurų, nes esą tai tapo vieninteliu tarpregioniniu projektu, kuris buvo išskirtas ir kuriam garantuojamas finansavimas, – sakė P. Auštrevičius. – Nežinau, ar tai susiję su pavydu, ar su gryna konkurencija.“

Panašiai kalbėjo ir latvis R. Zylė: „Rumuno interesas, manau, aiškus – gauti daugiau išteklių Rumunijos ar Balkanų projektams. Prancūzas D. Riquet teigia, kad siekia įtvirtinti „europietiškas vertybes“ – kad nebūtų suteiktos išskirtinės sąlygos atskiram projektui, valstybėms. Tačiau pažiūrėjus plačiau, kad ir, tarkime, į bendrųjų nuostatų reguliavimą, apibrėžiantį visas išlaidas iš Sanglaudos fondo, rasite tiek daug vadinamųjų atokių regionų su išskirtinėmis galimybėmis, tokiomis kaip Prancūzijos Gvinėja. Prancūzų politikai dažniausiai tylūs dėl tokių temų, bet įsikibę europinių vertybių, kai kalbama apie kitų šalių interesus.“

M.-J. Marinescu kategoriškai paneigė įtarimus, kad jo siūlomos pataisos susijusios su Rumunijos projektais ir net įsižeidė dėl to. Kartu jis atsisakė komentuoti Baltijos valstybių vadovų laišką Portugalijai.

„Tai pirmas kartas, kai aš matau tokį pareiškimą kaip priedą prie Europos Vadovų Tarybos išvadų“, – tik pridūrė jis.

Kausimės iki galo, bet...

Bent jau Lietuvos pusė nusiteikusi dėl „Rail Balticos“ nenusileisti. Sausio pabaigoje susisiekimo ministras Marius Skuodis nuotoliniu būdu šį klausimą dar kartą aptarė su Portugalijos kolega. Tikėtina, ir kitos Baltijos valstybės laikosi panašios pozicijos. Per vasarį įvykusį Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio vizitą Latvijoje „Rail Baltica“ irgi neliko pamiršta. Estija nuo pat pradžių buvo ypač aktyvi keldama „Rail Balticos“ finansavimo klausimą per ES lyderių derybas dėl ES biudžeto.

Pagrindinis Baltijos šalių argumentas – susitarimo, pasiekto Europos Vadovų Taryboje, privalu laikytis. Vis dėlto lengva nebus.

„Pažįstant asmeniškai pranešėjus, tikrai bus nelengva diskusija. Jie ne pirmą kadenciją dirba Europarlamente, pasižymi užsispyrimu siekdami savo tikslo, todėl nemanau, kad atmesti tą nuomonę bus taip lengva“, – teigė P. Auštrevičius.

Tuo labiau kad jų argumentai dėl lygių konkurencinių sąlygų ir privilegijų atskiram projektui nebuvimo skamba daugeliui Briuselyje teisingai ir teisėtai.

„Turite atsiminti, kad pagal ES sutartį Taryba ir Europos Parlamentas nėra pririšti prie Europos Vadovų Tarybos pasiūlymo“, – priminė M.-J. Marinescu.

Judame link aklagatvio?

Iš dalies situacija panaši į tą, kuri susiklostė praėjusių metų pabaigoje, kai Lenkija ir Vengrija nusprendė blokuoti ES biudžetą, nes, jų teigimu, Europarlamentas praplėtė „teisės viršenybės“ principo taikymą, o apie tai nebuvo sutarta per liepos Europos Vadovų Tarybą. „Rail Balticos“ atveju, pasak diplomatų, klausimas nėra toks ginčytinas, nes viskas paraidžiui įtvirtinta ES lyderių susitikimo išvadose, kurias bando koreguoti EP.

Tačiau, skirtingai nei lenkų ir vengrų atveju, dabar nagrinėjamos atskiros programos, kurių nė viena valstybė negali blokuoti ir, jei dauguma ES valstybių pritars susitarimui, kuris įtvirtina EP pasiūlytus pakitimus, liečiančius „Rail Balticą“, tuomet Baltijos valstybės nieko negalės padaryti.

Būtent todėl Baltijos valstybių vadovai pagrasino neratifikuoti susitarimo dėl nuosavų išteklių – tai vienintelis rimtas koziris, nes tuo atveju Europos Komisija negalės skolintis ir šių pinigų skirti valstybių narių ekonomikai atsigauti po pandemijos.

Kita vertus, Lietuvai iš šio fondo numatyta daugiau nei 2,2 mlrd. eurų dotacijų ir 3 mlrd. eurų paskolų, o Vyriausybė jau baigia paruošti paraišką šiems pinigams pasiimti ir iki kovo pabaigos turėtų ją pateikti Europos Komisijai svarstyti. Galbūt gali paguosti (ar tapti viltimi, jog į Baltijos valstybių poziciją bus atsižvelgta) faktas, kad kitoms, dar labiau nuo COVID-19 kenčiančioms ES valstybėms, tarp jų ir Portugalijai, skirtos ženkliai didesnės sumos ir viso ratifikavimo proceso pristabdymas joms atsilieps daug skaudžiau.

Gal todėl Portugalija neskuba atnaujinti trišalių derybų, nors seniai visi terminai praleisti. Pastarasis susitikimas, kuriame nepasiekta proveržio, įvyko sausio antroje pusėje. Atnaujinti derybas planuota vasario mėnesį, bet dabar, regis, jos vyks tik kovo mėnesį.

„Kolegos iš kitų ES valstybių, ES institucijos, Europos Parlamentas, regis, suprato, kaip mums svarbu, kad būtų laikomasi suderėtų Europos Vadovų Tarybos susitarimų. Šiuo metu tariamės, konsultuojamės ir dirbame diplomatinį darbą. Žinau, kad ir Baltijos parlamentarai kalbasi su savo kolegomis Europos parlamentarais. Neabejoju, kad mes rasime visiems priimtiną sprendimą“, – teigė Lietuvos nuolatinei atstovybei ES laikinai vadovaujantis ambasadorius Simonas Šatūnas.

Tuo metu, kaip minėta, Europos Komisija vis labiau spaudžia šalis nares ratifikuoti susitarimą dėl nuosavų išteklių.

2021 02 24 14:00
Spausdinti