Meniu
Prenumerata
antradienis, balandžio 7 d.
ŠVIETIMAS
Mokytojų ima trūkti, bet daugelis dirba ne visu krūviu
BNS
Fotobankas

Dviejose iš dešimties mokyklų trūksta privalomų dalykų mokytojų, o per ateinančius kelerius metus šis poreikis gali augti penkis kartus, skelbia Vytauto Didžiojo universitetas (VDU).

Šio universiteto mokslininkai atliko tyrimą, per kurį iš viso apklausė 929 mokyklų direktorius ir 2588 mokytojus iš 59 šalies savivaldybių.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pripažįsta, jog dalis keliamų problemų yra svarbios ir aktualios, tačiau pateikia savo duomenis, kurie rodo kitokią situaciją nei VDU tyrime.

Mokyklų direktorių apklausa atskleidė, kad privalomųjų dalykų mokytojų trūksta 23 proc. šalies mokyklų. Trūksta daugiau kaip 350 privalomų dalykų mokytojų ir 504 pedagoginės pagalbos specialistų. „Po 3–5 metų, jei nebus imtasi papildomų priemonių, poreikis išaugs 5 kartus“, – teigiama pranešime.

Labiausiai mokytojų trūksta Šalčininkuose ir Skuode

Be to, beveik 70 proc. Lietuvos mokyklų yra atvejų, kai privalomą dalyką moko ne tos specializacijos pedagogas. Iš viso pernai rudenį Lietuvos mokykloms trūko 363 mokytojų dalykininkų, o vidutinis trūkstamai mokytojo vietai tenkantis etato dydis siekė 0,61.

VDU mokslininkai pagal direktorių apklausą sudarė mokytojų poreikio indeksą. Skalėje, kur vienas reiškia didžiausią, o minus vienas – mažiausią poreikį, ryškiausias pedagogų trūkumas nustatytas Šalčininkų (0,93), Skuodo (0,92), Neringos (0,82), Klaipėdos miesto (0,57) ir rajono (0,51), Elektrėnų (0,52), Ignalinos (0,51), Šiaulių rajono (0,50) savivaldybėse.

„Tačiau ekspertai pažymi, jog didesnis ar mažesnis trūkumas išreikštas ir kitose šalies vietovėse“, – teigiama pranešime.

Tyrėjų skaičiavimais, per artimiausius 3–5 metus Lietuvoje labiausiai trūks matematikos (213), fizikos (213), anglų (167), lietuvių (140) ir antrosios užsienio kalbos (96), taip pat pradinio ugdymo (167), chemijos (151), biologijos (103) ir kitų dalykų mokytojų. Iš viso – beveik 2 tūkst. pedagogų.

Tyrimas taip pat patvirtino, kad Lietuvoje juntamas didelis pedagoginės pagalbos specialistų trūkumas – dabar šalies mokykloms trūksta 202 psichologų, 107 specialiųjų pedagogų, 102 logopedų ir 62 socialinių pedagogų. Pasak VDU, artimiausius penkerius metus poreikis dar labiau augs.

Atlyginimas neatitinka lūkesčių

Mokyklų vadovų ir pedagogų apklausa taip pat patvirtino, kad jų gaunamas vidutinis atlyginimas yra dvigubai mažesnis nei tikimasi ir žemesnis nei visame šalies ūkyje. 

Nepaisant to, kad pedagogų darbo užmokesčiui didinti pastaraisiais metais skirta papildomų lėšų, faktinis į rankas gaunamas atlyginimas yra dar dukart mažesnis už ugdytojų lūkesčius: šiuo metu mokytojai gauna vidutiniškai 694,5 euro atlygį, bet, jų pačių nuomone, teisingas atlyginimas už visą etatą turėtų siekti apie 1305 eurus.

Statistikos departamento duomenimis, vidutinis atlyginimas bendrojo vidurinio ugdymo viešajame sektoriuje yra žemesnis nei visame šalies ūkyje. Bemaž 70 proc. šalies mokytojų nebesusidaro visas krūvis.

„Tyrėjai taip pat atskleidė, kad etatinio darbo apmokėjimo įvedimas mokytojų krūvio neoptimizavo, o priešingai – sujaukė. Iki jį įvedant, visu etatu dirbo daugiau nei 70 proc. ugdytojų, o įvedus – vos 31 proc.“, – teigiama pranešime.

Tyrime taip pat konstatuota, kad mokytojų pasiskirstymas pagal lytį yra neproporcingas – moterys sudaro 94 proc. pradiniame ugdyme, 85 proc. – pagrindiniame ir 83 proc. viduriniame ugdyme.

Mokytojai sparčiai sensta

Remiantis Statistikos departamento informacija, šiuo metu Lietuvoje daugiausiai mokytojų yra 50–59 metų amžiaus – tyrėjai įspėja, jog pedagogai sparčiai sensta, o jaunų ugdytojų mokyklose – per mažai, todėl mokyklos bando „gelbėtis“ sudarydamos sutartis su pensininkais.

Dirbantys mokytojai, sulaukę 65 metų, sudarė vidutiniškai 6,9 proc. visų bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų.

Pagal tyrimo duomenis, jauniausi pedagogai dirba tose mokyklose, kurios turi viešosios įstaigos arba uždarosios akcinės bendrovės statusą, – jos sudaro 73 proc. visų mokyklų, kuriose mokytojų amžiaus vidurkis yra 40 metų ar mažesnis.

Tarp jauniausius mokytojus turinčių mokyklų – UAB Karalienės Mortos mokykla, čia amžiaus vidurkis siekia 30,7 metų, viešoji įstaiga Vilniaus tarptautinė mokykla, kur pedagogai yra vidutiniškai 37-erių, ir viešoji įstaiga „Šiuolaikinės mokyklos centras“, kur vidurkis yra 38,5 metų.

EBPO duomenimis, 2017 metais mūsų šalyje 51,5 proc. pedagogų buvo 50 metų ir vyresni, panaši padėtis buvo Estijoje, Graikijoje ir Italijoje. Tačiau kitose valstybėse pasiskirstymas buvo tolygesnis – pavyzdžiui, JAV, D. Britanijoje, Airijoje, Liuksemburge, Prancūzijoje, Izraelyje, Lenkijoje ir kitur vyriausia amžiaus grupė nesudarė daugumos.

Ministerija: turinčių visą darbo krūvį mokytojų daugėjo

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija BNS teigė, jog remiantis Užimtumo tarnybos duomenimis, praėjusių metų antroje pusėje buvo užregistruoti 533 darbo ieškantys mokytojai ir 436 laisvos darbo vietos.

Didžiausia darbo pasiūla buvo anglų kalbos mokytojams, o tarp darbo ieškančių daugiausiai buvo kūno kultūros ir dailės mokytojų. „Vienur mokytojų per daug, kitur juntamas trūkumas“, – teigia ministerija.

Pasak ministerijos, lyginti mokytojų darbo anksčiau su dabartiniu ir teigti, jog 70 proc. mokytojų dirbo pilnu etatu negalima, nes tokio rodiklio kaip etatas tiesiog nebuvo. Tuo tarpu 2017 metų mokytojų krūvio duomenys rodo, kad 36 valandas per savaitę, kas prilygsta visam etatui, turėjo 8 proc. mokytojų.

2018 metais, įvedus etatinį apmokėjimą, tokių mokytojų, ministerijos duomenimis, jau buvo 24 proc., o pernai visu krūviu dirbo 37 proc. mokytojų.

„Nepakankami darbo krūviai išties yra problema, nulemianti ir mažesnį darbo užmokestį, menkesnį profesijos patrauklumą. Mokyklai sunku rasti mokytoją vos kelioms darbo valandoms per savaitę. Kad ši problema būtų lengviau sprendžiama, valstybė trečius metus finansuoja mokytojų, kurie nori įgyti papildomą kvalifikaciją ir mokyti antro ar trečio dalyko, studijas“, – pastebima pateiktame atsakyme. Šia galimybe jau pasinaudojo 800 pedagogų.

Jaunų mokytojų, tuo tarpu, savivaldybės mėgina pritraukti įvairiais skatinimo būdais, tokiais kaip važinėjimo į darbą išlaidų dengimas, aprūpinimas būstu ar stipendijos, kitos lengvatos. Tokias sąlygas taiko trečdalis Lietuvos savivaldybių.

Ministerija nurodo ir kitokius atlyginimų dydžius: Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mokytojo atlyginimas atskaičius mokesčius pernai trečią ketvirtį buvo 928 eurai.

Iš viso Lietuvoje dirba apie 30 tūkst. mokytojų.

VDU siekia Vilniuje išsaugoti Švietimo akademiją, kuri buvo įkurta 2019 metų pradžioje prie VDU prijungto Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) pagrindu. VDU dvejus metus ribojo priėmimą į švietimo studijas Vilniuje. Universiteto atstovė Ina Žurkuvienė BNS pirmadienį sakė, kad į dalį ugdymo krypties programų priėmimas atnaujintas. VDU motyvuoja, kad Švietimo akademijos Vilniuje uždaryti negalima dėl ypač didelio mokytojų poreikio.

2020 02 24 19:38
Spausdinti